EP narys Justas Vincas Paleckis.
Praėjusią savaitę rinkomės į paskutinę prieš vasaros pertrauką plenarinę sesiją Strasbūre. Vienas ryškiausių sesijos įvykių - trečiadienį atmetėme Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (ACTA). Tai pirmas kartas, kai turėjome galimybę pasinaudoti Lisabonos sutartyje numatyta teise nepritarti tarptautiniam prekybos susitarimui. Balsavau prieš ACTA susitarimą, dėl to, kad jis gali apriboti interneto laisvę. Mano apsisprendimą nulėmė taip pat tūkstančiai į mano pašto dėžutę atsiustų elektroninių laiškų, raginančių balsuoti prieš šią sutartį.
Manau, kad spendimas dėl ACTA sutarties yra politinis klausimas. Todėl pritariu kolegoms socialdemokratams, kurie pasipriešino Liaudies frakcijos deputatų siūlymui atidėti balsavimą kol nebus gautos ES Teisingumo teismo išvados, įvertinančios ACTA sutarties pasekmes. Pritariu socialdemokratų pranešėjui D.Martinui, pažymėjusiam, kad kai kurios ACTA nuostatos prieštarauja ES Pagrindinių teisių chartijai, nes iki galo neužtikrina teisės į privatų gyvenimą bei asmeninės informacijos apsaugos. Nors svarbu kovoti su padirbinėjimu ir piratavimu, interneto tiekėjai neturėtų atlikti policininko vaidmens. Reikia apsaugoti menininkus ir jų kūrybą, tačiau negalime leisti, kad būtų pažeistos interneto laisvės. Mano nuomone, šis nepritarimas turėtų žymėti ne pabaigą, o reikšti visuotinių diskusijų, kaip ginti intelektinę nuosavybę Europos Sąjungoje, pradžią.
Antradienį priėmėme pranešimą dėl bendros Europos geležinkelių erdvės. Tai dar vienas svarbus žingsnis link vieningos ES geležinkelių sistemos. Dokumentas numato ES ir jos valstybių transporto sistemų valdytojų atsakomybes, finansinius įsipareigojimus, palengvina sąlygas šiame sektoriuje sukurti didesnę konkurenciją, skatina labiau investuoti į aplinkosaugines geležinkelio transporto programas, sukuria skaidresnę sektoriaus finansų apskaitos tvarką. Pritariau pranešėjui, kad būtina išsamiau išdiskutuoti, ar reikia atskirti geležinkelių infrastruktūrų valdytojus nuo operatorių. Dėl to kyla abejonių, nes tai leistų ES geležinkelių rinkoje įsitvirtinti trečiųjų šalių geležinkelių kompanijoms, kurių interesai nebūtinai sutaptų su ES transporto politikos siekiais. Kai kuriose ES valstybėse, taip pat Lietuvoje, tai sukeltų tam tikrų sunkumų. Svarstant šį bendros Europos geležinkelių erdvės klausimą, reikėtų ir toliau efektyviai siekti mažinti tam tikrų ES valstybių geležinkelių sistemos ypatumus. Pavyzdžiui, Baltijos šalių geležinkelio vėžė nesutampa su daugelyje ES šalių naudojamu standartu.
Trečiadienį patvirtinome pranešimą dėl tiesioginių išmokų ūkininkams 2013 metams. Šis labai svarbus dokumentas naudingas ypač naujų ES valstybių, taip pat ir Lietuvos, ūkininkams, nes numato didesnių išmokų sąlygas 2013 m. laikotarpiui. Naujoms ES valstybės suteikiama galimybė įsilieti į papildomų tiesioginių išmokų sistemą, pagal kurią ūkininkai gali gauti iki 20 proc. lėšų daugiau. Tai paskatins didesnę ES integraciją, nes šiuo metu tiesioginių išmokų dydis atskirų valstybių ūkininkams skiriasi keletą kartų. Manau, kad tai neteisinga, žinant, kad ūkininkavimo kaštai ES yra panašūs. Šis pranešimas - geras kompromiso, pasiekto sunkiose parlamentinėse derybose, pavyzdys. Tai suteikia vilties, kad kitose sudėtingose derybose dėl 2014-2020 metų finansinės Žemės ūkio politikos perspektyvos pavyks pasiekti didesnio teisingumo tiesioginių išmokų srityje visiems ES valstybių ūkininkams. Šis klausimas ypač aktualus trijų Baltijos valstybių žemdirbiams, nes šiuo metu jiems skiriamos išmokos yra mažiausios visoje ES.
Antradienį patvirtintoje rezoliucijoje siūlome ES valstybėms įpareigoti nuo 2015 m. visuose naujuose automobiliuose įrengti automatinę pagalbos iškvietimo sistemą. Ji paspartintų pagalbos tarnybų atvykimą į įvykio vietą, o tai leistų išgelbėti daugiau gyvybių. Įvykus rimtai avarijai, elektroninė pagalbos iškvietimo sistema pati surinktų Europos bendrąjį pagalbos telefono numerį 112 ir perduotų pagalbos tarnyboms informaciją apie transporto priemonės buvimo vietą. Statistika rodo, kad ši sistema padėtų išsaugoti apie 2500 gyvybių per metus, o sužeidimų sunkumą sumažintų 10- 15 proc. Šiuo metu tokia sistema įrengta mažiau nei 0,4 proc. visų ES automobilių.
Šią savaitę dirbsime EP komitetuose. Saugumo ir gynybos pakomitetyje svarstysime pranešimą dėl klimato kaitos poveikio planetos saugumui. Užsienio reikalų komitete, be kitų klausimų, diskutuosime apie ES-Rusijos santykius. Aplinkosaugos komitete svarstysime mano rengiamą nuomonę dėl jūroje vykdomos naftos ir dujų paieškos, žvalgymo ir gavybos saugos.
Iš europarlamentaro Justo Vinco Paleckio tinklalapio www.paleckis.lt