EP narys Justas Paleckis.
Praėjusią savaitę Briuselyje ES viršūnių susitikimas vyko po naujojo Prancūzijos prezidento socialisto F. Olando ženklu. Jo pasiūlymu daugiausiai dėmesio skirta ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, daugiamečiam ES biudžetui, Šengeno erdvei be pasų kontrolės. EP pirmininkas socialdemokratas Martinas Šulcas susitikime pabrėžė, kad politiniuose veiksmuose svarbus žmonių pasitikėjimas, kuris yra netgi svarbesnis už rinkų pasitikėjimą, o priemonės nebus veiksmingos, jei juose trūks demokratinio teisėtumo.
Pasak M. Šulco, ES privalo ryžtingai ir greitai imtis visų įmanomų trumpalaikių priemonių ekonomikos augimui skatinti. Socialdemokratas pažymėjo, kad Europos likimas balansuoja ir priklauso nuo ES valstybių gebėjimo tinkamai reaguoti į skolos krizę ir tinkamo augimo kurso nustatymą. Ilgalaikė bankų sąjungos, fiskalinės ir politinės sąjungos strategijų svarba yra gyvybiškai svarbi, tačiau ji negali tapti skubių veiksmų, siekiant išspręsti krizę, pakaitalu.
Viršūnių tarybos posėdyje taip pat buvo pateiktos konkrečios rekomendacijos, kaip kiekviena ES narė galėtų stiprinti savo ekonomiką. Lietuvai skirtos rekomendacijos numato deficito mažinimą, pensijų reformos įgyvendinimą, užimtumo, ypač jaunimo, skatinimą, skurdo ir socialinės atskirties mažinimą, valstybės įmonių reformą ir pastatų energetinio efektyvumo didinimą. Susitikime Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy pristatė kartu su Europos Komisija, Eurogrupės ir Europos centrinio banko prezidentais parengtą pranešimą, kuriame teikiami siūlymai reformuoti ekonominę ir pinigų sąjungą. Į šį procesą turėtų būti įtrauktos visos euro zonos ir prie jos prisijungti siekiančios ES šalys. Pranešime pateikiami siūlymai bankų priežiūrą perduoti į ES rankas, sukurti bendrus indėlių garantavimo mechanizmus, stiprinti fiskalinę sąjungą ir kurti integruotą ekonominės politikos sistemą.
Apžvalgininkai pabrėžia, kad susitikimas leido žengti svarbų žingsnį į ES bankų sąjungą, kad Vokietijos kanclerė A. Merkel buvo priversta nusileisti F. Olandui, kurį palaikė dauguma valstybių. Rinkos sureagavo į tai teigiamai, sumažėjo jų spaudimas Ispanijai ir Italijai, stiprėja pasitikėjimas euro zona. Šią savaitę Strasbūre mūsų frakcija vertins susitikimo rezultatus. Manyčiau, kad bus raginama neprarasti laiko, kuo greičiau nutolti nuo nepasiteisinusios dešiniųjų linijos - tik taupymas – papildyti ją socialdemokratų siūlomais augimo receptais.
Ketvirtadienį Briuselyje vyko mano biuro kartu su trijų Baltijos valstybių (Estijos, Latvijos, Lietuvos) ūkininkais organizuotas piketas dėl tiesioginių išmokų tarp ES šalių nelygybės (apie tai rašau tinklaraštyje). Lietuva maždaug nuo 2008 metų daug kartų kėlė klausimą dėl tiesioginių išmokų visoje ES suvienodinimo, kol kas – nesėkmingai. Šiuo metu Baltijos šalių ūkininkai gauna pačias mažiausias ES išmokas. Dirbant vieningoje rinkoje kainos ir sąnaudos išsilygino, reikalavimai tiek aplinkos apsaugos, tiek maisto saugos yra visiškai vienodi, ir į tai reikia investuoti. Pasak piketuotojų, nėra pagrindo tokiai nelygybei. Štai Nyderlandų ūkininkas už hektarą gauna 457 eurus, o mes tik 2013 metais gausime 144 eurus.
Sekmadienį, liepos 1 dieną Kipras perėmė Europos Sąjungos Ministrų Tarybos pirmininkavimą iš Danijos. Šios Viduržemio jūros salos prioritetai – derybos dėl ES ilgalaikio biudžeto 2014-2020 metais, taip pat dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos, energetikos, tvarus išteklių valdymo, bendros prieglobsčio sistemos ir integruotos jūrų politikos. Kipras turėtų skirti didelį dėmesį Europos kaimynystės politikai, ypač pietinei jos dimensijai – remti Arabų pavasario šalių demokratizavimą ir stabilizavimą. Šalis, palaikanti gerus santykius su Rusija, sieks sklandesnio ES-Rusijos dialogo ir konkrečių susitarimų. „Finansų krizės sprendimas ir vieningos euro zonos išlaikymas bus didžiausias mūsų uždavinys“, – sako europarlamentaras socialdemokratas iš Kipro Kyriakos Mavronikolas. Jo nuomone, taip pat svarbu geresnis ekonomikos koordinavimas, mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumas.
Šią savaitę dirbsime Strasbūro plenarinėje sesijoje. Antradienį ryte savo šalies pirmininkavimo rezultatus įvertins Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt. Trečiadienį Kipro prezidentas Demetris Christofias pristatys savo šalies pirmininkavimo ES Tarybai programą ir prioritetus. Trečiadienį balsuosime dėl kontraversiškai vertinamo prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACTA). Gaunu daug elektroninių žinučių iš įvairių Europos šalių, skambučių, kurie ragina nebalsuoti už šią „bjaurią sutartį“. Socialdemokratų frakcija dar metų pradžioje, surengę daug diskusijų su ekspertais, NVO, nusprendė ją atmesti. Manau, kad tam pritars EP dauguma.
Iš europarlamentaro Justo Vinco Paleckio tinklalapio www.paleckis.lt