J.V.Paleckis.
Praėjusią savaitę Europos Parlamentas Briuselyje posėdžiavo komitetuose. Pirmadienį Užsienio reikalų komitete buvo pristatyta ES-Baltarusijos santykių studija. Didžiojoje Britanijoje dirbanti mokslininkė iš Baltarusijos Julia Korosteleva rekomendavo toliau plėsti Baltarusijos režimo atstovų kelionių į ES ribojimą, išlaikyti tikslines ekonomines sankcijas prieš A. Lukašenkai artimus verslininkus. Mokslininkė pabrėžė, kad svarbu išlaikyti finansavimą pilietinių organizacijų veiklai. Posėdyje dalyvavęs ES Išorės veiksmų tarnybos Rytų kaimynystės skyriaus direktorius G. Vylandas pabrėžė, kad praeitais metais Baltarusijos eksportas į ES valstybes išaugo 69 proc., todėl tikslinės ekonominės sankcijos įgauna vis daugiau svorio. Jis kritikavo A. Lukašenkos režimą dėl derybų dėl vizų kainų sumažinimo stabdymo.
Trečiadienį EP vyko konferencija, skirta tiesioginių išmokų ūkininkams reformai aptarti. Socialdemokratų frakcijos pranešėjas L. Kopulas Santos pabrėžė, kad EP dokumente sieks mažinti skirtumus tarp išmokų ES šalims ir ūkininkams.
Deputatas pasisako už tai, kad tų valstybių ūkininkai, kurie gauna mažiau nei 70 proc. vidutiniškų ES išmokų už hektarą, iki 2019 metų gautų 30 proc. daugiau ES vidurkio ir dabartinių išmokų dydžio skirtumo. Socialdemokratas taip pat siūlo išmokos ūkininkui lubas nustatyti ties 300 tūkstančiais eurų, o minimalią išmokų sumą padidinti iki 1500 eurų, vietoj Europos Komisijos siūlomų 1000 eurų. Pranešėjas taip pat siūlys papildomas išmokas jauniems ūkininkams, kurių ūkiai didesni nei 50 hektarų. Kartu bus siūloma supaprastinti reikalavimus ekologiškų ūkių registracijai ir veiklai.
Ketvirtadienį Saugumo ir gynybos pakomitetyje svarstėme pranešimą dėl Bendros saugumo ir gynybos politikos vaidmens klimato kaitos iššauktų krizių ir gamtinių katastrofų atvejais. Nuo socialdemokratų frakcijos esu paskirtas šios tematikos pranešėju. Kalbėdamas posėdyje pasveikinau pagrindinį pranešėją, žaliųjų partijos atstovą iš Estijos Indreką Tarandą su siekiu įtraukti klimato kaitos įtakojamą saugumo grėsmės faktorių į visus ES dokumentus, reglamentuojančius gamtinių katastrofų prevenciją, krizių valdymą bei pokrizinį padėties atstatymą. Pabrėžiau, kad šis pranešimas yra svarbus, nes dėka jo klimato kaitos kaip didžiausios grėsmės pasaulio saugumo klausimas, kuris per pastaruosius 4-rius metus dėl ekonominės ir finansinės krizės buvo nustumtas į šešėlį - vėl viešų diskusijų centre. Šio pranešimo pridėtinė vertė yra pasiūlyti, kaip pagerinti esamus ES stichinių nelaimių reakcijos mechanizmus. Veiksmingas reagavimas turi būti paremtas tiek civiliniais, tiek kariniais pajėgumais. Būtina užtikrinti kuo glaudesnį šių dviejų pajėgumų bendradarbiavimą. Labai svarbu taip pat apibrėžti konkrečias nišas, kur karinė galia galėtų efektyviausiai suteikti pagalbą. Šiame pranešime siūlysiu ES valstybėms toliau investuoti į tvirtų, greitai dislokuojamų, lanksčių pajėgų, galinčių atlikti užduotis greitu metu, plėtrą. Kartu pabrėžiau, kad svarbu geriau koordinuoti reagavimo į gamtos katastrofas pajėgumus su ES kaimynėmis.
Ketvirtadienį Tarptautinės prekybos komitetas nutarė siūlyti EP nepritarti tarptautiniam ACTA susitarimui. EP nariai savo sprendimą plenarinėje sesijoje liepos mėnesį ketina pagrįsti Tarptautinės prekybos komiteto rekomendacijomis, atsižvelgdami ir į Teisinių reikalų, Teisingumo ir vidaus reikalų, Pramonės ir vystymo komitetų, kurie visi atmetė sutartį, poziciją. Tarpvyriausybinis ACTA susitarimas buvo sudarytas siekiant apsaugoti intelektinę nuosavybę nuo klastočių bei nelegalaus platinimo. Visuomenėje kilo protestų dėl to, kad šis susitarimas gali apriboti interneto laisvę. Pirmieji į tai reagavo socialdemokratai – dar prieš keletą mėnesių mūsų frakcija paskelbė, kad nepalaikys ACTA.
Šią savaitę EP politinių frakcijų posėdžiai. Ketvirtadienį su ūkininkais iš trijų Baltijos valstybių rengsime piketą prie Europos Komisijos už vienodas išmokas visose ES valstybėse.
Iš europarlamentaro Justo Vinco Paleckio tinklalapio www.paleckis.lt.