Europarlamentaras J.V.Paleckis.
Praėjusią savaitę Strasbūre vyko Europos Parlamento plenarinė sesija. Antradienį diskutavome apie ES Ministrų Tarybos ketinimus atriboti Europos Parlamentą ir Europos Komisiją nuo ES valstybių narių sprendimų esant saugumo poreikiui atkurti laikiną sienos kontrolę tarp tam tikrų Šengeno valstybių. ES valstybės siekia, kad tokie sprendimai būtų priimami be ES institucijų įsikišimo. Diskusijoje europarlamentarai priešinosi šiems ketinimams ir pažymėjo, kad ES valstybių narių pastangos siekti išimtinių teisių sprendžiant dėl Šengeno ateities gali kelti pavojų piliečių judėjimo laisvei. Šengeno zona - tai laisva asmenų judėjimo 4 mln. kvadratinių kilometrų teritorijoje be vidaus sienų ir pasų kontrolės erdvė.
Šengeno erdvei be pasų kontrolės priklauso visos ES šalys, išskyrus Jungtinę Karalystę, Bulgariją, Rumuniją ir Kiprą. Jai taip pat priklauso ne ES šalys: Lichtenšteinas, Šveicarija, Norvegija ir Islandija. Ji laikoma ne tik vienu didžiausių ES pasiekimu, bet ir labiausiai apčiuopiamu – tiek piliečiams, tiek ir verslui. Deputatai taip pat pažymėjo, kad laikinas sienų kontrolės įvedimas įmanomas jau dabar, o Šengeno veikimo priežiūra ES lygiu padėtų geriau įveikti problemas. Kalbėdamas plenarinėje sesijoje socialdemokratų frakcijos pirmininkas Hanes Svoboda pabrėžė: "Tai nepriimtina, kad daugelį metų už laisvą judėjimą kovojęs Europos Parlamentas būtų atribotas nuo sprendimų priėmimo šiais klausimais", - sakė jis.
Antradienį priėmėme pranešimą apie energetinio bendradarbiavimo su užsienio partneriais strategiją. Šiam pranešimui sudariau nuomonę nuo Užsienio reikalų komiteto. Dokumente raginame Europos Komisiją ir ES valstybes užbaigti kurti bendrą ES energijos vidaus rinką, kuri galėtų atsispirti išorės spaudimui ir bandymams naudoti energijos tiekimą ir kainas kaip užsienio politikos spaudimo priemonę. Siūlome įtraukti Europos Komisiją į energetikos derybas su užsienio šalimis, nesudaryti energetikos sutarčių, kurios pažeistų kitos ES valstybės interesus. Pabrėžiame poreikį skirti daugiau lėšų energetikos jungčių projektams ir raginame iki 2015 m. užbaigti kurti Europos dujų ir elektros infrastruktūros tinklus. Ypač raginame įgyvendinti Baltijos jungčių planą, kuris numatytas trečiajame ES energetikos pakete. Pranešime taip pat rekomenduojame įsteigti Europos išorės veiksmų tarnybos energetikos politikos skyrių ir pavesti ES delegacijoms užsienio šalyse vykdyti energetikos diplomatiją.
Ketvirtadienį didele balsų dauguma balsavome už tai, kad būtų sugriežtintas kūdikiams skirto pieno ir maisto ženklinimas. Siūloma naująjį reglamentą taikyti ir maistui be glitimo bei kai kuriems dietiniams produktams. Maiste, skirtame glitimo netoleruojantiems asmenims, šios medžiagos neturėtų būti daugiau kaip 100 mg viename kilograme. Toks maistas turėtų būti žymimas nuoroda „labai mažas glitimo kiekis“, o nuoroda „be glitimo“ reikštų, kad viename kilograme maisto produkto glitimo kiekis neviršija 20 mg. Ant maisto pakuočių daugėja teiginių apie tai, jog produktas padeda lieknėti. Todėl Parlamentas siūlo naujas taisykles taikyti ir dietiniams produktams. Siūloma juos skirstyti į mažai kalorijų turinčius (nuo 800 iki 1200 kcal per dieną) ir labai mažai kalorijų turinčius produktus (nuo 400 iki 800 kcal per dieną).
Ketvirtadienį reaguodami į skandalą dėl netinkamų prancūziškų krūtų implantų, priėmėme rezoliuciją, kurioje siūlome sukurti privalomą krūtų implantų registrą bei implanto gavėjo pasą, taip pat sugriežtinti medicinos gaminių prekybos reglamentavimą bei kontrolę. 2010 metais buvo uždaryta viena didžiausių pasaulyje implantų gamintoja, paaiškėjus, kad ji gaminiams naudojo standartų neatitinkantį pramoninį silikoną. Prancūzų pareigūnai yra sakę, kad 20-čiai prancūzių, turinčių tokius krūtų implantus, buvo diagnozuotas vėžys ir, kad 16 tų atvejų yra krūties vėžys, tačiau tvirtino, kad įrodyto ryšio su tais implantais nėra. Manoma, kad PIP implantus turi 400-500 tūkst. moterų 65-iose valstybėse. Kažkada ši kompanija buvo trečioji pagal dydį pasaulyje silikono implantų gamintoja. Europos Parlamento rezoliucijoje taip pat raginame persvarstyti ES Medicinos prietaisų direktyvą, skubiai sugriežtinti rinkoje esančių medicinos gaminių kontrolę bei tobulinti jos metodus, taip pat reikalauti leidimų prekiauti tam tikrais medicinos prietaisais. Kartu siūlomame sudaryti daugiau galimybių pacientams bei medikams pranešti apie nepageidaujamus reiškinius ir kenksmingą poveikį, taip pat sukurti centralizuotą procedūrą rinkti tokiems pranešimams.
Šią savaitę Briuselyje dirbsiu komitetų posėdžiuose. Saugumo ir gynybos pakomitetyje diskutuosime klimato kaitos poveikį pasaulio saugumui. Užsienio reikalų komitete be kita ko svarstysime tikslinių ekonominių priemonių Baltarusijai taikymo poveikį.
Iš europarlamentaro Justo Vinco Paleckio tinklalapio www.paleckis.lt.