Diskusijoje dalyvavo profesorius Raimundas Lopata.
Minint aštuonerių metų Lietuvos įstojimo į NATO sukaktį, Jaunieji Vilniaus socialdemokratai organizavo diskusiją „NATO reikšmė Lietuvai“.
NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės atlanto sutarties organizacija) esminis veiklos principas yra kolektyvinė gynyba. NATO įkūrimo priežastis buvo apsauga nuo karo. Sudaromas blokas, vadovaujamas Jungtinių Amerikos Valstijų, kurio karinė galia ir įtaka pasaulyje tampa vis didesnė. Jau vien įsikuriant NATO, ją steigė 12 ekonomiškai ir politiškai stiprių valstybių. Ties tuo nebuvo apsiribota ir iki šių dienų prie Organizacijos jau yra prisijungusios iš viso 28 valstybės. Tokios struktūros ir pajėgumo kolektyvinės gynybos organizacija atbaido bet kokias potencialias valstybes-agresores, veikiant tiek individualiai, tiek sudarant sąjungas ar kitokias organizacijas.
Prisimenant Pirmąjį Pasaulinį karą iš karto mintyse kyla Antantės ir Trilypė sąjungos. Pagrindinės konkurentės ir agresorės stojo viena prieš kitą, taip statydamos pasaulio valstybes į vienos ar kitos pusę. Taigi kyla klausimas, ar NATO formuojama vis dar tokiais pačiais principais ir tikslais? 2012 m. kovo 26 d. vykusioje diskusijoje dalyvavęs profesorius Raimundas Lopata teigė, kad iš dalies. Juk tai taip pat karinė sąjunga, taip pat nukreipta į bendrus tikslus. Karinė Organizacijos narių gynyba – vienas pagrindinių siekių ir garantijų kiekvienai šaliai-narei, tai saugumo užtikrinimas, tačiau iš to gali kilti ir tam tikras despotiškumas užsienio politikoje, kai nebebijant karinio konflikto, yra per silpnai bendradarbiaujama su kitomis pasaulio valstybėmis.
Prof. R. Lopata iš dalies juokais, iš dalies rimtai reagavo į humorą, sklandantį viešojoje erdvėje, kad Lietuva galėtų būti 51-oji Jungtinių Amerikos Valstijų valstija, pritardamas teiginiui, kad didžioji dalis Vakarų, Vidurio ir daug Rytų Europos mažųjų valstybių iš esmės yra neatskiriamai susijusios su JAV, kas reiškia, kad daugumai Europos valstybių būtina amerikiečių parama įvairiausiais aspektais.
Diskusijoje profesorius nenorėjo prognozuoti, kaip pasikeis NATO veikla ateityje: ar mažosios valstybės taps įtakingesnės, ar, pavyzdžiui, Lietuva ir toliau aktyviausiai reikšis tik kilus konfliktinėms situacijoms. Tačiau labai aiškiai nurodė, kad mes patys darome sau „meškos paslaugą“ nelinkdami bendrauti su kaimyninėmis valstybėmis, ypatingai - Rusija. Pati NATO stengiasi palaikyti itin glaudžius santykius su šia pasaulio milžine. Kartais viešojoje erdvėje pasigirsta kalbų, kad Rusija galimai ketina prisijungti prie NATO ir tapti pilnateise nare. Šios galimybės profesorius neatmetė ir tai įvertino labai teigiamai.
Nenuostabu, kad tarptautinėje NATO politikoje ypatingai figūruoja santykiai su Rusija. Faktas, kad 2005 m. rugsėjį į Lietuvos oro erdvę buvo įskridęs Rusijos karinis lėktuvas, tačiau Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai pakilo tik po valandos. Ar tai reiškia, kad NATO bijo Rusijos? Ar tai buvo politinis sprendimas vėlinti lėktuvų pakilimą? Vis dėlto prof. R. Lopata vienareikšmiškai linkęs pritarti oficialiai pozicijai, kad tai tebuvo techninis klausimas ir Zokniuose budėję NATO kariai apie tokį įvykį sužinojo vos po valandos ir operatyviai reagavo. Tuo tarpu iš Rusijos naikintuvas atskrido netyčia nuklydęs nuo kurso pratybų metu.
Profesorius, paklaustas, ar jo vertinimu NATO padarė didelių esminių klaidų, priimdama sprendimus, pavyzdžiui, sankcijas Kosovo albanams, Afganistanui, atsakė, kad tai vertinti dabar būtų neprofesionalu ir tai įvertins tik laikas.
Baigdamas diskusiją prof. Raimundas Lopata įvertino, kad NATO Lietuvai yra absoliuti geopolitinė vertybė, tai ir parodo šios organizacijos reikšmę Lietuvai.
Tomas Janušauskis
LSDJS valdybos narys