1. Bendros ES šalių ūkių tendencijos

Per pastaruosius mėnesius padėtis pasaulio ekonomikose pagerėjo – teigiamas BVP augimas buvo užfiksuotas keliose svarbiausiose pasaulio ekonomikose, o gyventojų, verslo sektoriaus bei finansų rinkos pasitikėjimas sustiprėjo. Ne vienos šalies BVP prognozės per pusmetį pagerėjo net keliais procentiniais punktais, tačiau Baltijos valstybių tarp jų nėra.
Eurostat duomenimis  2009 m. Lapkričio mėnesį euro zonos šalių (toliau - EA16) ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, augo 0,4 proc., o visų 27 šalių (toliau - EU27) BVP atitinkamai augo 0,3 proc. (antras įvertįs).  Antrąjį ketvirtį palyginti su pirmuoju, euro zonos ekonomikos smuko 0,1 proc. ir  0,3 proc. EU27.

Tiesa, ekonomikos dinamika žvelgiant metų laikotarpiu, neatrodo taip pakiliai. Metinis nuosmukis (2009 m. III ketvirtis palyginus su 2008 m. III ketvirčiu) atitinkamai sudarė 4 proc. Euro zonoje ir 4,3 proc. EU27 ir yra šiek tiek geresnis palyginus su II ketvirčio metiniu rezultatu – atitinkamai  -4,8 proc. ir   -5,0.
 

            Realaus BVP metinis pokytis (proc.)
            2008 m. 2009P 2010P 2011P

Pasaulis 3,1 -1,0 3,9 4,1
JAV 0,4 -2,5 3,0 2,2
Euro zona 0,6 -3,9 1,8 2,1
Japonija -0,7 -5,0 1,8 1,9
Jungtinė Karalystė 0,6 -4,5 1,9 1,4
Švedija -0,2 -4,3 2,8 2,8
Kinija 9,0 8,5 9,0 9,0
Baltijos šalys -1,0 -15,8 -2,6 3,6
Rusija 5,9 -7,7 4,1 5,5
Ukraina 2,1 -15,0 -1,5 4,0

Šaltinis: SEB Nordic Outlook, 2009 m. lapkritis

Iš Europos Komisijos parengtos naujausios Valstybės pagalbos rezultatų suvestinės matyti, kad dėl finansų krizės bendra pagalbos suma padidėjo nuo 66,5 mlrd. EUR (0,52 % ES-27 BVP) 2007 m. iki 279,6 mlrd. EUR (2,2 % BVP) 2008 m. Be antikrizinių priemonių, bendra pagalba 2008 m. buvo 67,4 mlrd. EUR, t. y. 0,54 % BVP . Valstybių narių ir Komisijos suderinti veiksmai, kurių imtasi laiku, padėjo užtikrinti finansinį stabilumą. Europos Komisijos valstybės pagalbos politika buvo vienas pagrindinių veiksnių, padėjusių užtikrinti, kad šis iš esmės sėkmingas sanavimo procesas būtų įgyvendinamas darniai. Komisija leido sparčiai įgyvendinti precedento neturinčias paramos priemones ir kartu užtikrino, kad dėl neproporcingo konkurencijos iškraipymo nebūtų sutrikdyta bendroji rinka. Su krize nesusijusi pagalba iš esmės liko stabili ir buvo skirta bendros svarbos tikslams įgyvendinti.

Pagalba finansų krizei įveikti Valstybėms narėms ir Komisijai ėmusis suderintų veiksmų ir nustačius antikrizines taisykles buvo galima sparčiai įgyvendinti pagalbos schemas ir ad hoc priemones, kuriomis nekenkiama vienodoms veiklos sąlygoms ES.

Bendra valstybių narių suteikta ir Komisijos patvirtinta antikrizinė parama 2008 m. buvo 3 361 mlrd. EUR. Nominali valstybių narių faktiškai įgyvendintos antikrizinės paramos suma 2008 m. buvo gerokai mažesnė - 958 mlrd. EUR. Šios sumos valstybės pagalbos elementas - apytikriai 212,2 mlrd. EUR, t. y. 1,7 % ES-27 BVP. Pagalbos elementas gerokai mažesnis negu nominali suma pirmiausia todėl, kad valstybės garantijų pagalbos elementas paprastai sudaro tik mažą dalį garantijomis užtikrintų sumų. Be to, realių biudžeto išlaidų susidaro tik kai valstybės garantija panaudojama.

Be kovai su finansų krize skirtų priemonių, valstybės narės toliau siekė valstybės pagalbą skirti bendros svarbos horizontaliesiems tikslams įgyvendinti. Apie 88 % pagalbos pramonei ir paslaugoms dabar skiriama bendros svarbos horizontaliesiems tikslams įgyvendinti, o nekrizinė sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba sumažėjo. Komisijos teigimu, svarbiausia, kad itin daug dėmesio skiriama regioninei pagalbai ir pagalbai moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms - tikimasi, kad dėl to ateityje daugės darbo vietų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) specialistų nuomonė

Europos Sąjungos šalys greičiausiai po ekonominės krizės atsigaus nevienodais tempais, kai kurioms jų teks suktis sparčiau, kad sukontroliuotų biudžeto deficitą. 2010 m. dar bus būtinos kai kurios ūkį stimuliuojančias priemonės, o 2011-ieji laikytini biudžetų sureguliavimo metais. Tokios šalys, kaip Graikija, Airija ir Ispanija, kurių įsiskolinimai ypač dideli, negali vilkinti valstybės išlaidų mažinimo iki 2011 m.   2010 m. vienas prioritetinių klausimų bus, kaip surasti pusiausvyrą tarp ūkio palaikymo ir laipsniško netradicinių priemonių atšaukimo.  TVF pataria Europai artimiausiu metu palaikyti ekonominį aktyvumą ir planuoti atsargų stimuliavimo priemonių atšaukimą.

Europos bankininkystės sektoriui vis dar būtina parama, tačiau dabar atėjo metas pamažu pradėti atsisakyti kai kurių pagalbos priemonių, įvestų nuo finansų krizės pradžios. Europos centrinio banko vadovas Jeanas-Claude'as Trichet (Žanas Klodas Trišė) skatina 16 euro zonos šalių sumažinti deficitus vėliausiai iki 2011 metų . Jis ragino bankus palengvinti kreditų krizę teikiant paskolas.

Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, euro zonos bankai lapkritį privačiajam sektoriui suteikė 0,7 proc. mažiau paskolų nei prieš metus. Bankai spalio mėnesį suteikė 0,8 proc., o rugsėjį - 0,3 proc. mažiau paskolų nei pernai.

Euro zonos M3 pinigų kiekis smuko 0,2 proc. ir tai buvo pirmas smukimas istorijoje. Skolinimo ir pinigų kiekio duomenys rodo vartotojų paklausą ir bendrą ekonominę veiklą. Smunkantys rodikliai reiškia mažėjančią paklausą, o tai paprastai reiškia, kad infliacija mažėja ir ECB gali mažinti bazines palūkanų normas.

Apie gan sunkiai atsigaunantį ūkį byloja ir nedarbo statistiką, pagal kurią praėjusių metų lapkritį, palyginti su spaliu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, nedarbo lygis euro zonoje padidėjo nuo 9,9 proc. iki 10 proc. 2008 m. lapkritį jis sudarė 8 proc. Visoje ES nedarbas pernai lapkritį, palyginti su spaliu, išaugo nuo 9,4 iki 9,5 proc. 2008 m. lapkritį šis rodiklis siekė 7,5 proc. Praėjusių metų lapkritį nedarbas euro zonoje buvo didžiausias nuo 1998 metų rugpjūčio. Europos centrinis bankas prognozuoja, kad nedarbo lygis Europoje artimiausius kelis mėnesius greičiausiai ir toliau augs, kas turės įtakos vartotojų pasitikėjimui.
                     
Didžioji Britanija trečiam ketvirtyje palyginus su II ketvirčiu šiek tiek pagerino savo ekonomikos rezultatą -  BVP  smuktelėjo 0,2 proc. (II ketvirčio atitinkamas rezultatas -0,7 proc.). Nors tokia statistika ir reiškia, kad oficialiai šalis tebeišgyvena ekonominį nuosmukį, tačiau analitikai įsitikinę, kad ketvirtojo ketvirčio rezultatai bus teigiami .

Vis dėlto statistikos duomenys kelia susirūpinimą dėl šalies ekonomikos atsigavimo stabilumo. Jungtinės Karalystės Ekonominių ir verslo tyrimų centras savo ataskaitoje teigia, kad rimti sunkumai, su kuriais susidūrė Didžiosios Britanijos finansų sistema, taip pat neapibrėžtumas mokestinėje šalies politikoje gali nulemti žymius pasikeitimus valiutų kursų lentelėje - po kelių mėnesių svaras sterlingų gali kainuoti mažiau nei euras. Dokumente teigiama, kad britų ekonomika atsidūrė "per kelis žingsnius nuo bedugnės krašto", o tai gali turėti neigiamą Didžiosios Britanijos reitingą.  Svaro sterlingų kursui gali neigiamai atsiliepti tai, kad niekaip nesurandamas vienas bendras metodas kovoje su biudžeto deficitu. Konservatorių partija neseniai pažadėjo stipriai sumažinti išlaidas ir dėti visas pastangas rekordinei valstybės skolai sumažinti, tuo tarpu leiboristai tvirtina, kad žymus valstybinės paramos apkarpymas pridarys daug žalos Didžiosios Britanijos ekonomikai .

JK pramonės konfederacija CBI tai pat nežada greito ekonomikos atsigavimo . Jungtinės Karalystės (JK) ekonomika kitais metais palaipsniui atsigaus iš nuosmukio, tačiau pagyvėjimas bus silpnas. Kaip rašo BBC, CBI prognozėmis, JK turėtų išbristi iš nuosmukio ketvirtą 2009 m. ketvirtį. Tam įtakos turi padidėjęs perkamumas, susijęs su sausį padidėsiančiu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Be to, Britų pramonės konfederacija vakar pakėlė savo ekonomikos augimo prognozes 2010 m. ir pareiškė, kad Anglijos bankas jau gali stabdyti vasarį numatytą bendrovių skolų supirkimą. Šalies piniginės politikos formuotojai pažadėjo į rinką įlieti 200 mlrd. GBP naujų grynųjų pinigų.  JK ekonomistų "Deutsche Bank" Londone nuomonė, centrinis Anglijos bankas kitąmet stabdys savo "globėjišką" politiką, nutrauks bendrovių skolų supirkimą ir jau rugpjūtį padidins paskolų normą.

Tačiau CBI atstovų manymu, Didžioji Britanija iki 2011 m. greičiausiai nepasieks iki recesijos buvusio lygio. Nedarbas sieks 2,8 mln., t. y. bus mažesnis nei iš pradžių prognozuota. Jo teigimu, sumažėjus svaro vertei, padidės eksportas, tačiau ekonomika atsigaus labai palengva, o finansų krizės pasekmės dar ilgai jausis.

Statybų apimtys trečiąjį ketvirtį šoktelėjo 1,9%, palyginti su prognozuotu 1,1% smukimu.

Vokietija. Pasak Bloomberg naujienų agentūrą, Vokietijos vartotojų pasitikėjimo indeksas smuko lapkričio mėnesį namų ūkiams labiau nerimaujant dėl augsiančių energetinių išteklių kainų ir nedarbo lygio. Pasak „GfK“, vokiečius labiausiai jaudina 85% per pastaruosius metus šoktelėjusios naftos kainos. Nedarbo lygis šalyje, nors lapkritį ir smuktelėjęs, vis dar neigiamai veikia vartotojų nuotaikas, pažymi įmonė.

Prancūzijos ekonomika III ketvirtį augo 0,3 proc., pranešė šalies statistikos tarnyba INSEE, patvirtindama praėjusį mėnesį skelbtus duomenis. Augimas buvo toks pat kaip ir antrąjį ketvirtį, kai Prancūzijos ekonomika augo pirmą kartą po keturių ketvirčių smukimo. Prancūzijos vyriausybė prognozuoja, jog šiemet ekonomika smuks 2,25 proc. dėl nuosmukio 2008 metais ir 2009 metų pradžioje .

Danija trečiąjį ketvirtį įveikė recesiją, Eurostat duomenimis BVP III ketvirtyje, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo 0,6 proc. kai ketvirtį prieš tai šalies ekonomika smuko 2,3%. Metinis rezultatas irgi pagerėjo – III ketvirtyje palyginus su 2008 m. atitinkamu ketvirčiu smukimas sumažėjo iki 5,4 proc., kai II ketvirčio metinis nuosmukis buvo 7,0 proc.
Danijos ekonomika trečiąjį ketvirtį pakilo iš recesijos po to, kai vyriausybė paankstino investicijas į infrastruktūros projektus, o ekonomikos skatinimo priemonės padėjo įveikti krizę vartotojams ir verslui .   Danijos vyriausybė, kaip dalį 55 mlrd. kronų (25,5 mlrd. Lt) ekonomikos skatinimo plano, sumažino mokesčius ir atlaisvino kai kurių pensijų kaupimą. Centrinis Danijos bankas taip pat sumažino palūkanų normą iki 1,2%.  Tačiau net ir tai nepadėjo sustabdyti didėjančio nedarbo. Spalį nedarbo lygis išaugo iki 4,2%, prieš metus jis siekė 1,9%. Ekonomistų nuomonė, techniškai recesija praėjo, tačiau vartojimas išlieka nedidelis, augo tik viešosios investicijos.
   
Graikijos BVP statistika III ketvirtyje nežymiai pablogėjo palyginti su II ketvirčiu (-0,4 proc., kai II ketvirtyje nuosmukis buvo 0,1 proc. ), metinis ketvirtinis nuosmukis irgi šiek tiek paaugo iki -1,7 proc. ( -1,2 proc. II ketvirtyje). Graikija stengiasi sutvarkyti savo chaotiškus valstybės finansus ir sustiprinti savo patikimumą užsienio rinkose ir Europos Sąjungoje, kuriam gerokai pakenkė šalies kredito reitingų mažinimas pastarosiomis savaitėmis. Pasak spalį į valdžią išrinktų socialistų, 2010 metų biudžetas yra "griežčiausias" šalyje nuo demokratijos atkūrimo 1974 metais. Pagal patvirtintą biudžetą Graikijos skola kitąmet padidės nuo 113,4 proc. BVP šiemet iki 120,8 proc. BVP. Išlaidos, palyginti su 2009 metais, sumažintos 2,3 proc., o pajamos, kaip manoma, bus 9 proc. didesnės negu šiemet.

Šiemet, kaip prognozuojama, Graikijos BVP smuks 1,2 proc., o kitąmet - dar 0,3 procento. Infliacija turėtų pakilti nuo 1,2 proc. šiemet iki 1,4 proc., o nedarbo lygis padidės nuo        9 proc. 2009 metais iki 9,7 procento.

Lenkijos ketvirčio BVP dinamika gana stabili – augimas nuo 0,1 I ketvirtyje iki 0,5 proc. III ketvirtyje (antras įvertįs).  Metinis ketvirčio augimas dar teigiamas, tačiau mažėjimo tendencija nuo 2008 m. IV ketvirčio (augimas 2,7 proc.) tęsiasi dar ir 2009 m. III ketvirtyje – BVP augimas tik 1,0 proc.

Metinė infliacija Lenkijoje gruodį pakilo iki 3,6 proc., pranešė šalies Finansų ministerija. Vasarą metinė infliacija Lenkijoje laipsniškai mažėjo ir iki spalio mėnesio nusileido iki 3,1 proc., tačiau lapkritį šoktelėjo iki 3,3 procento.

Nedarbo lygis Lenkijoje, šalies statistikos tarnybos skaičiavimais, lapkritį, palyginti su spalio mėnesiu, paūgėjo 0,3 procentinio punkto iki 11,4 procento. Lapkričio pabaigoje bedarbių skaičius siekė 1,81 mln. žmonių, palyginti su 1,74 mln. žmonių spalį. Prieš metus nedarbo lygis Lenkijoje siekė 9,1 procento . Nepriklausomai nuo ekonominės padėties šalyje, nedarbo lygis dažnai pakyla žiemą, ypač statybų sektoriuje.

Čekijos ekonomikos 2009 m. ketvirtinis augimas teigiamas jau antrą ketvirtį iš eilės: II ketvirčio BVP augimas sudarė 0,2 proc., III ketvirčio 0,8 proc. II ketvirčio metinis atsilikimas sumažėjo iki 4,1 proc. (2009 m. II ketvirčio palyginus su 2008 m. II ketvirčiu BVP atsilikimas buvo 4,7). Centrinis bankas šiuo metu mano, kad 2009 metais šalies ūkis smuko 4,4 proc., ir tikisi, kad šiemet prieaugis sieks 1,4 procento.

Čekijos biudžeto deficitas 2009 metais viršijo planuotąjį beveik keturis kartus. Oficialiais duomenimis, deficitas siekė 192,2 mlrd. kronų (7,3 mlrd. eurų, 10,55 mlrd. JAV dolerių), pareiškė finansų ministras Eduardas Janota . Pasak E. Janotos, bendras valdžios sektoriaus deficitas, 2008 metais siekęs 2,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pernai pakilo iki 6,6-6,9 proc. BVP, o tai yra "itin nepriimtina".
Gruodį patvirtintame šių metų biudžeto įstatyme numatytas 6,1 mlrd. eurų arba 5,3 proc. BVP deficitas, tačiau šis rodiklis gali padidėti iki 5,7 proc, jeigu bus priimti kairiųjų pasiūlymai dėl didesnių išlaidų socialinėms išmokoms. 

Švedijos ekonomika artimiausiais metais augs sparčiausiai Europoje, prognozuoja "Morgan Stanley" analitikai. Šios šalies BVP auga jau du ketvirčius iš eilės (atitinkamai mėnesio augimas 0,3 ir 02 proc.). Metų atsilikimas irgi mažėja vidutiniškai apie 0,6 proc. kas ketvirtį (III ketvirčio nuosmukis 5,2 proc.). Artimiausiais metais Švedijos ekonomika iš visų Vakarų Europos šalių augs sparčiausiai, praneša verslo naujienų tinklalapis "Dv.ee", remdamasis Švedijos laikraščiu "Dagens Industri". 2010 m. Švedijos padėtis bus geresnė nei daugumos kitų Europos šalių, teigiama "Morgan Stanley" apžvalgoje.

Švedijos ekonomikos augimą ypač skatina maža palūkanų norma, išmintinga vyriausybės biudžeto politika. Paskelbta, jog šių metų lapkritį, Švedijoje biudžeto perteklius sudarė 6,7 mlrd. kronų (2,21 mlrd. litų). Vyriausybės pajamos padidėjo šaliai antrame ketvirtyje ėmus kapanotis iš ekonomikos sąstingio. Perteklius sudarė 6,7 milijardo kronų (2,21 mlrd. litų), lyginant su 19,6 mlrd. kronų (6,46 mlrd. litų) deficitu spalio mėnesį ir 19,7 mlrd. kronų (6,5 mlrd. litų) pertekliumi praėjusių metų lapkritį. Švedijos įsiskolinimai lapkričio pabaigoje siekė 1,115 trilijonų kronų (367,9 mlrd. litų). Iki šių metų pabaigos skola išaugs iki 1,185 trilijono kronų (391 mlrd. litų), arba 38 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), prognozuoja Švedijos nacionalinė skolų agentūra.

Bankas prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais ūgtelės 2,4 proc., o kitais - 2,2 procento. Palyginimui, euro zonos BVP, banko prognozėmis, šiais ir kitais metais išaugs atitinkamai 1,2 ir 1,1 procento. Neigiamos įtakos šalies ūkio augimui gali turėti Švedijos kronos kurso sustiprėjimas ir silpna paklausa pagrindinėse šalies eksporto rinkose. Ūkio augimą gali paskatinti vidaus vartojimas. Praėjusiais metais privatus vartojimas sumažėjo 0,9 proc., bet šiais ir kitais metais prognozuojamas jo augimas atitinkamai 1,4 ir 1,8 procento. "Morgan Stanley" vertinimu, Švedijos ekonomiką palaiko ir tai, kad šalies bankai gana neblogai išgyveno krizę. Banko analitikų prognozėmis, Švedijos centrinis bankas iki rugsėjo nedidins bazinės palūkanų normos.

Suomijos BVP 2009 m. III ketvirtyje, palyginus su II ketvirčiu,  jau rodo 0,3 proc. augimą, kai I ir II ketvirtyje dar buvo stebimas nuosmukis. III ketvirčio metų rezultatas nežymiai sumažėjo nuo -8,9 proc. iki -8,8 proc. Ir  išlieka kartu su Airija vienas didžiausiu iš „senų“ EA16 narių.
Nedarbo lygis Suomijoje, spalį siekęs 8,2 proc., lapkritį pakilo iki 8,5 procento.  Nedarbo lygis 15-24 metų amžiaus grupėje lapkritį pašoko nuo 19,6 proc. spalio mėnesį iki 21,1 procento . 2008 metų lapkritį nedarbo lygis šalyje siekė 6 procentus. Per metus bedarbių skaičius padidėjo 100 tūkst. iki 224 tūkstančių. Vyriausybės prognozėmis, nedarbo lygis šiemet pakils iki 9 proc., o kitąmet - iki 10,5 procento. Bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 7,6 procento.

Rumunijos BVP ketvirtinis nuosmukis mažėja nuo 2009 m. II ketvirčio ir III ketvirtyje sudarė 0,6 proc. Palyginus su  II ketvirčiu metinis III ketvirčio nuosmukis šiek tiek sumažėjo iki 7,1 proc.
Rumunijos biudžeto deficitas per metus iki lapkričio pasiekė 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Mėnesiu anksčiau biudžeto deficitas buvo 5,2 proc. BVP, o vyriausybės siekia, jog 2009 metų biudžetas neviršytų 7,3 proc. BVP, kaip to reikalauja Tarptautinis valiutos fondas (TVF) suteikęs 30 mlrd. JAV dolerių paskolą. Pagal susitarimą su TVF, 2010 metų biudžetas negalės būti didesnis kaip 5,9 procento. Per 11 mėnesių vyriausybės įplaukos sumažėjo 6 proc., o išlaidos padidėjo 2,9 procento .

Estijos BVP  nuosmukis III ketvirtyje, palyginus su II ketvirčiu, stabilizavosi ir nežymiai sumažėjo iki 3 proc. (II ketvirtyje jis buvo 3,4 proc.).  Metinis III ketvirčio nuosmukis susitraukimas sumažėjo nuo 16,1 proc. II ketvirtyje iki 15,6 proc. III ketvirtyje, tačiau dar liko didesnis už I ketvirčio rezultatą.

Ekonomikos augimo tendencijos gali pristabdyti nuo 2010 m. pakilę degalų, alkoholio bei tabako akcizai . Finansų ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino dėl to gali pabrangti 0,43 kronos, litras benzino - 0,46 kronos, litras degtinės - 9,70 kronos, pakelis cigarečių - vidutiniškai 1,15 kronos. Nuo kovo mėnesio Estijoje padidėsiantis elektros energijos akcizas elektros kainą buitiniams vartotojams kilstels 1,6 procento.

Nepaisant atsargių prognozių dėl ūkio augimo, Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) antradienį pasirašė įstatymą, kuris nuo 2011 metų pavasario keičia aukščiausių pareigūnų darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemą ir padidina daugumos jų darbo užmokestį atrišant jį nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje  . Jis pripažįsta, kad nors darbo užmokesčio reforma itin būtina, įstatyme numatytas darbo užmokesčio augimas neatsilieps teigiamai parlamento reputacijai. Prezidentas sutinka, kad sprendimas padidinti darbo užmokestį aukščiausiems pareigūnams yra ne tai, ko žmonės dabar laukė.

Remiantis įstatymu, 2011 metų kovą išrinktų į parlamentą deputatų darbo užmokestis bus nustatomas ne pagal vidutinį darbo užmokestį, bet darbo užmokesčio tarifą, padaugintą iš atitinkamo koeficiento. Aukščiausias darbo užmokesčio tarifas pagal įstatymą bus 5200 eurų.
 
Latvija išgyvena giliausią Europos Sąjungoje ekonominį nuosmukį. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), Eurostat duomenimis, 2009 m. III ketvirtyje, palyginus su 2008 m. III ketvirčiu, sumažėjo 19,3 proc.,  metų nuosmukis prognozuojamas iki 18 proc., o nedarbas padidėjo iki "rekordinio" lygio - 21 proc. III ketvirčio palyginus su II ketvirčių BVP sumažėjo 4 proc. ir gana stipriai pablogino teigiamą dinamiką, kuri buvo pastebėta II ketvirtyje, kai nuosmukis palyginus su I ketvirčiu sumažėjo net iki 0,2 proc.

Latvijos valstybės skola per 11 šių metų mėnesių padidėjo 1,512 mlrd. latų, arba 58,1 proc., iki 4,114 mlrd. latų, pranešė Finansų ministerija. Užsienio skola nuo metų pradžios išaugo 1,987 mlrd. latų iki 3,246 mlrd. latų, vietinė - sumenko 474,8 mln. latų iki 867,6 mln. latų. Savivaldybių skoliniai įsipareigojimai per 11 mėnesių padidėjo 9,3 mln. latų iki 489,7 mln. latų. Konsoliduota valstybės ir savivaldybių skola, neskaitant savivaldybių įsiskolinimų valstybės biudžetui, nuo metų pradžios ūgtelėjo 55,4 proc. iki 4,240 mlrd. latų.

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos duomenimis, šalies komerciniai bankai per 11 šių metų mėnesių patyrė 719,8 mln. latų nuostolį, kurių pagrindinė priežastis - atidėjimai blogoms paskoloms padengti. Iš 29 Latvijoje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių pelno šiemet uždirbo septyni (iš viso 17,7 mln. latų), tačiau juose sukaupta tik 12,5 proc. viso turto. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pagrindinės veiklos ikimokestinis pelnas iki atidėjimų formavimo sumažėjo 19,2 proc. iki 303 mln. latų. Turtas praėjusio mėnesio pabaigoje buvo vertinamas 21,411 mlrd. latų - 0,8 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 8,6 proc. mažiau nei prieš metus.

Skirtingai nei daugumoje Europos šalių, niūrios prognozės, susijusios su dabartiniu pasauliniu ekonomikos nuosmukiu, Latvijoje išsipildė su kaupu. Pasak britų laikraščio "The Financial Times", sunki ekonominė situacija šioje šalyje privertė daugumą jos gyventojų kitomis akimis pažvelgti į du pastaruosius jos nepriklausomo egzistavimo dešimtmečius. Nors susigrąžinti praeitį mažai kas norėtų, vis dėlto korupcijos, politinio nestabilumo ir neteisingumo paskirstant pajamas klestėjimas šalyje išsklaidė daugelio latvių optimistinius lūkesčius, rašo laikraštis. 

Lietuvos  analitikų nuomonė

Lietuvos analitikų nuomone,  vieno iš giliausių visoje Europos Sąjungoje ekonominio nuosmukio Lietuvoje priežastis – nekilnojamo turto rinkoje įvykę pasikeitimai. SEB banko ekonomistų skaičiavimais, net  trečdalį šių metų Lietuvos BVP sumažėjimo galima paaiškinti ypatingai gilia statybų ir nekilnojamojo turto rinkos krize. Jei ne šis veiksnys, Lietuvos BVP rodikliai neatrodytų taip drastiškai nei „senosios“ ES, nei juolab Vidurio ir Rytų Europos valstybių kontekste. 

Pirminiais duomenimis, 2009 m. BVP siekė 92450,2 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2008 m., sumažėjo 15,0 procentų (pokyčiai įvertinti naudojant grandininę pridėtinės vertės apimtį). Daugiausia bendroji pridėtinė vertė krito statybos (43,3 proc.), prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (17,3 proc.), pramonės ir energetikos (14,4 proc.) sektoriuje. Lėčiau pridėtinė vertė mažėjo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos grupėje (1,8 proc.).

Ketvirtinis BVP nuosmukis gana sparčiai mažėjo nuo 2009 m. I ketvirčio, tačiau metinis ketvirčio nuosmukis, nors ir sumažėjęs III – IV ketvirtyje iki 14,2 proc., išlieka dar didelis. 2009 m. IV ketvirtį bendrasis vidaus produktas siekė 23898,3 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2008 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 13 procentų (III ketvirčio rezultatas – minus 14,2 proc.).

2. ES šalių bei Lietuvos įmonių finansiniai rezultatai

Europos bendrovės dažniau nei bet kada per pastaruosius trejus su puse metų skelbia geresnius nei tikėtasi finansinius rezultatus, nes pagaliau prasidėjo ilgai lauktas pajamų augimas. Prastesnius nei tikėtasi duomenis paskelbė tik 16 proc. įmonių.  Jau trečią mėnesį iš eilės analitikai padidina daugiau įmonių pelno prognozių nei sumažina. Sėkmingiausiai dirba bankų, telekomunikacijų ir naftos sektorių bendrovės.

Didesnis pelnas pradeda suaktyvinti ir akcijų rinkas, nes geresni rezultatai pasiekiami nebe dėl sąnaudų mažinimo ar persitvarkymo, o dėl didesnių pajamų. Jeigu pirmasis ir antrasis ketvirčiai iš esmės buvo susiję su sąnaudų mažinimu, tai dabar pastebima, jog pelno prognozes labiau gerinamos dėl didesnių pajamų. UBS Europos akcijų rinkos analitikų nuomonė, bendrovių, kurių pelno prognozės pagerintos dėl padidėjusių pajamų, buvo dvigubai daugiau nei įmonių, užsitikrinusių palankesnį vertinimą dėl netikėtai sėkmingo sąnaudų mažinimo.

Dalis ekspertų trečiojo ketvirčio pajamų augimą vertina ne taip optimistiškai, tačiau vis labiau tikima, kad atsigavimas spartės. Įmonių pelno prognozes kai kurie analitikai padidino dėl neseniai paskelbtų teigiamų makroekonominių duomenų, tarp jų trečiąjį ketvirtį net 7,2 proc. paaugusio JAV bendrojo vidaus produkto bei Europoje padidėjusių įdarbinimo ir pasitikėjimo lygio.  Vis dėlto didesnių pajamų įtakojamas pelno prieaugis kitais metais turėtų siekti tik 2 proc., nes analitikai nesutaria dėl laikotarpio, kada šis atsigavimas įsibėgės.

Lietuvos įmonės III 2009 m. ketvirtį dirbo pelningai.  Statistikos departamento atlikto nefinansinių įmonių finansinių rodiklių tyrimo duomenimis, 2009 m. trečiąjį ketvirtį šalies įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 37,9 mlrd. litų pajamų. beveik 3 procentais daugiau nei antrąjį ketvirtį. Per trečiąjį šių metų ketvirtį palyginti su ankstesniu šių metų ketvirčiu įmonių pelnas sudarė beveik 0,9 mlrd. litų arba 66 procentais. Tačiau metinis nuosmukis išlieka dar didžiulis – pajamos sumažėjo 33 procentais palyginus su  praėjusių metų trečiąjį ketvirtį, o įmonių pelnas atitinkamai sumažėjo 67 procentais. Pelnas didėjo beveik visuose ūkio sektoriuose, išskyrus apdirbamosios gamybos, informacijos ir ryšių bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektorius.

Labiausiai pelnas didėjo tekstilės gaminių (6,5 karto), baldų (2,4 karto) ir maisto produktų (70 proc.) gamybos veiklos įmonėse. Pelno padidėjimą lėmė gerokai sumažėję nuostoliai sausumos transporto (87 proc.), specializuotos statybos (95 proc.) ir pastatų statybos (58 proc.) veiklose. Tačiau didžiausius nuostolius 2009 m. trečiąjį ketvirtį patyrė rafinuotų naftos produktų ir elektros įrangos gamybos įmonės, o teisinės ir apskaitos bei programų rengimo ir transliavimo paslaugas teikiančios įmonės tapo nuostolingos. Pelnas daugiausia sumažėjo inžinerinių statinių (25 proc.) ir telekomunikacijų (16 proc.) veiklose.

Pastaraisiais mėnesiais įmonės sparčiau naikino darbo vietas, nei mažino atlyginimus ir taupė atsisakydamos paslaugų. Taip išlaidos pasivijo krintančias pajamas, tačiau dar labiau pablogino ir taip nepavydėtiną paslaugų sektoriaus įmonių padėtį. Vertinant įmonių mokumą bei kreditavimo riziką UAB  "Creditreform Lietuva" specialistai teigia, kad metinis išlaidų mažėjimas pralenkė pajamų mažėjimą pramonės, transporto, IT ir telekomunikacijų bei nekilnojamojo turto sektoriuose. Pažymima, kad antrąjį ketvirtį šiame sąraše buvo vienintelis elektros ir šilumos tiekimo sektorius. Taip pat pastebima, kad remiantis statistikų pateiktais duomenimis, taupoma buvo ne tiek karpant atlyginimus, o naikinant darbo vietas. Nors gerėjanti „išgyvenusių krizę“ įmonių situacija liudija apie tai, kad Lietuva vėl tampa konkurencinga, bendros įmonių įsiskolinimo tendencijos vis dar neigiamos. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, per šių metų lapkričio mėnesį bendras įmonių pradelstų įsiskolinimų portfelis išaugo beveik 120 mln. litų ir sudaro 2,9 mlrd. litų. Per lapkritį įmonės padengė per 106 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, ir tai didžiausia padengta suma, lyginant su paskutiniais keturiais mėnesiais.

Pagal kreditų biuro „Creditinfo“ atliktos analizės,  įmonių skolininkų pikas slūgsta - per šių metų lapkričio mėnesį buvo įregistruoti 1 950 turto areštai t.y. 178 atvejais mažiau nei spalį (tai vienas iš mažiausių įregistruotų turto areštų skaičių užfiksuotų šiais metais, – tačiau situacijos įmonių finansų kreditingumo srityje pokyčiai kol kas labai nežymus. Vidutiniškai per šiuos metus buvo įregistruojama po 2 645 turto areštus per mėnesį (Centrinės hipotekos įstaigos duomenis). Didžiausios yra verslo pradelstos skolos finansų įstaigoms. „Creditinfo“ duomenimis, iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių įmonių (darbuotojų skaičius didesnis už 0, pajamos daugiau nei 0-10 000 Lt per metus) Lietuvoje kas antra įmonė turi pradelstų įsiskolinimų. Daugiausia turto areštų ir toliau registruojama statybos, prekybos, pramonės ir transporto sektoriuose veikiančioms įmonėms . Todėl prognozuojant trumpalaikės trukmės tendencijas manoma, kad apie verslo atsigavimą kalbėti dar kiek ankstoka,  iki metų pabaigos situacija žymiai nepasikeis.

Lapkritį daugiausiai pradelstų skolų buvo tarp rizikingų sektorių – statybos, nekilnojamo turto, prekybos, transporto ir pramonės – įmonių, o mažiausiai – iš finansinio tarpininkavimo, draudimo, telekomunikacijų, žemės ūkio bei energetikos ir komunalinių ūkių bendrovių.

3. Statistikos analizė pagal ūkio sektorius
3.1. Pramonė
3.1.1 Pramonė. ES

Pramonės gamyba euro zonoje kaip ir EU27 po nedidelio smukimo spalio mėnesį vėl pradėjo augti. Verslo aktyvumo pramonės sektoriuje indeksas, kurį skaičiuoja tyrimų įmonė „Markit“, spalio mėnesį  viršijo smukimą nuo augimo skiriančią 50 punktų kartelę pirmą kartą nuo 2008 metų gegužės mėnesio. Lapkričio mėnesį jis pakilo iki 51,2 punkto, gruodį – iki 51,6 punkto. Gruodžio mėn. Euro zonos pramonės gamyba augo sparčiausiu tempu per 21 mėn.. Tuo tarpu naujų užsakymų indeksas, lapkritį siekęs 53,8 punkto, gruodį smuko iki 53,6 punkto.

Europos bendrovės didina gamybos apimtis ir investicijas po to, kai vyriausybės visame pasaulyje rinkoms skyrė milijardus dolerių paramos, taip siekdamos paspartinti ekonomikos atsigavimą. Nors pasitikėjimas ekonomikos perspektyva lapkričio mėn. pagerėjo, eksportui grėsmę kelia stiprus euras ir augantis nedarbas, kuris riboja vartotojų išlaidas.

Lapkričio mėn. Europos pramonės produkcija augo dvigubai spartesniu tempu nei prognozavo ekonomistai. Europos bendrovės didina gamybos apimtis, siekdamos patenkinti paklausą, kuri auga atsigaunant ekonomikai. Gruodžio mėn. Europos gamybos ir paslaugų sektoriai augo sparčiausiu tempu per dvejus metus, vis dėlto yra įmonių, tokių kaip Peugeot, kurios nesitiki paklausos atsigavimo šiais metais.

Pagal Eurostat duomenis Euro zonoje per mėnesį gamybos apimtys išaugo 1 proc., o visoje ES - 0,9 proc. Daugiausiai kaip euro zonoje taip ir EU27 augo tarpinio bei ilgalaikio vartojimo prekių gamyba  (atitinkamai po 1,8 proc.).  Optimistiškai ekonomikos netolimos ateities atžvilgiu atrodo 1,1 proc. euro zonoje ir 0,7 proc. EU27 gamybos priemonių (capital goods) gamybos augimas. Tačiau mėnesio rezultatas butų daug geresnis, jeigu ne energijos gamybos smukimas 2,2 proc. euro zonoje ir 1,7 proc. EU27.

Nors metinis rezultatas (2008 m. sausis – lapkritis palyginus su 2009 sausiu – lapkričiu)  dar neigiamas – 7,1 proc. euro zonoje ir 6,4 proc. EU27, tačiau stebima aiški nuosmukio mažėjimo tendencija.  Analizuojant metinių pramonės parduotos produkcijos pokyčius pagal  struktūrą, matosi, kad per minėtą laikotarpį daugiausiai nukrito gamybos priemonių gamyba (-13 proc. EA16 ir -11,1 proc. EU27). Visų kitų prekių grupių pardavimai irgi smuko, tačiau atotrūkis mažėja nors ir skirtingu greičiu.

Pagal šalių narių patektą statistiką, per mėnesį gamybos produkcijos apimtys daugiausiai išaugo 16 šalyse ir nukrito 4. Aukščiausias augimas buvo įregistruotas  Latvijoje (+8,7 proc.), Slovėnijoje (+3,0 proc.) ir Estijoje (+2,9 proc.), didžiausias nuosmukis  - Airijoje (-8,0 proc.) ir Portugalijoje (-3,7 proc.). Gamybos pokyčiai Lietuvoje šių metų lapkritį, lyginant su spaliu, jau teigiami – augimas 0,3 proc.
Pramonės įmonių gamybos apimtys per metus sumažėjo visose ES šalyse, išskyrus  Lenkiją (+7,3 proc.), Rumuniją (+4,4 proc.) bei Liuksemburgą (+0,7 proc.). Didžiausias metinis pramonės nuosmukis buvo įregistruotas Danijoje ir Suomijoje  (abejų nukrito 14,4 proc.),        Estijos (-13,7 proc.) ir Bulgarijos (-12,1 proc.). Per metus Lietuvos pramonės produkcijos nuosmukis mažėjo nuo -17,1 proc. birželio mėnesį iki -8,3 proc. spalio mėnesį, tačiau šiek tiek paaugo lapkritį (-9,4 proc.).

Analizuojant užsakymų statistiką visos ES industrijoje, rugsėjo mėnesį stebima augimo tendencija – naujų užsakymų indeksas išaugo 1,4 proc. (euro zonoje 1,7 proc.). Spalio mėn. indeksas buvo smukęs 1,5 proc. (euro zonoje -2,1 proc.). Tačiau Europos pramonės užsakymų indeksas lapkričio mėn. pakilo daugiau nei tikėjosi ekonomistai (vidutinės analitikų prognozės skelbė apie 0,5 procentą mažėsiančius užsakymus). Stipriausią įtaką lapkričio mėnesio užsakymų augimui turėjo padidėjusi paklausa plienui ir automobilių detalėms.

16-oje euro regiono valstybių pramonės užsakymai lapkričio mėn. pakilo 2,7 proc.., - praneša Europos Sąjungos statistikos biuras. Per metus pramonės užsakymai yra smukę 0,5 proc. Visos ES užsakymai per mėnesį išaugo 2,6 proc., per metus smuko 1,2 proc.

Kainos pramonės produkcijos  lapkričio mėnesio, palyginus su spaliu, krito 0,1 proc. (išskyrus energetikos sektorių) euro zonoje ir liko stabilios EU27. Kainos energetikos sektoriuje išaugo atitinkamai 0,8 proc.  ir 1,1 proc. Trumpalaikio vartojimo prekės per mėnesį atpigo 0,1 proc. euro zonoje ir liko stabilios EU27, panašiai atpigo tarpinio vartojimo prekės. Per metus daugiausiai atpigo produkcija Latvijoje (-11,0 proc.), Lietuvoje (-9,7 proc. ) ir  Maltoje (-8,1 proc.). Pabrangimas buvo pastebėtas Rumunijoje (+1,9 proc.), Lenkijoje (+1,8 proc.), Graikijoje ir Didžiojoje Britanijoje (atitinkamai po +0,8 proc.)
 
Pramonės produkcija (mėnesio pokyčiai proc.)
Pramonė Rugsėjis Spalis Lapkritis
EZ16 0,3 -0,3 1,0
ES27 0,2 -0,7 0,9
   
Belgium 0,0 - -
Bulgaria -3,5 2,1 0,3
Czecck Republic -0,8 0,9 -
Denmark -2,4 -0,4 0,4
Germany 3,3 -1,8 0,7
Estonia -3,1 0,4 2,9
Ireland 11,3 -1,4 -8,0
Greece -1,6 -0,6 0,2
Spain -1,4 0,4 0,1
France -1,2 -0,6 1,2
Italy -4,9 0,6 0,2
Cyprus 0,1 0,1 -
Latvia -1,8 0,1 8,7
Lithuania -1,7 -0,4 0,3
Luxembourg 7,6 -2,3 -0,5
Hungary 3,7 1,8 -
Malta - - -
Netherlands -0,6 1,0 0,8
Austria 0,2 2,8 -
Poland 1,2 1,2 2,2
Portugal -2,4 -1,7 -3,7
Romania 1,4 0,9 1,7
Slovenia 0,6 -3,5 3,0
Slovakia 5,2 0,1 -
Finland -1,4 1,5 2,6
Sweden 1,3 -0,6 -0,4
United Kingdom 1,3 0,0 0,3

Nors Euro zonos gamybos sektorius augo sparčiau nei tikėtasi, tačiau skirtumas tarp Ispanijos ir kitų keturių didžiausių ekonomikų padidėjo. Gamybos sektoriaus augimą lėmė geri Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos rodikliai.             

Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui Italijos pramonės gamyba smuko ketvirtadaliu, o gamybos apimtys pasiekė tokį lygį, kuris buvo prieš 25 metus.  Lapkričio mėnesį Italijos pramonės produkcijos apimtys augo mažiau nei tikėjosi ekonomistai. Per šį mėnesį Italijos pramonės produkcija paaugo 0,2 proc. Spalio mėn. kilimas siekė 0,6 proc. Ekonomistai tikėjosi, kad pramonės produkcijos apimtys lapkričio mėn. kils 1 proc. Italijos verslo pasitikėjimo indeksas gruodžio mėn. pakilo iki pusantrų metų aukštumų, dėl lūkesčių, kad augantis eksportas paspartins ekonomikos atsigavimą, tuo tarpu gamintojai išlieka pesimistiškai nusiteikę dėl darbo rinkos.

Bank of Italy pranešime teigiama, kad Italijos pramoninės produkcija nukentėjo gerokai daugiau nei kitos dvi didžiausios euro zonos ekonomikos - Vokietija ir Prancūzija. Vokietijos ir Prancūzijos gamybos apimtys smuko iki lygio, kuris buvo prieš 13 ir 12 metų ketvirčių, tuo tarpu Italijos gamybos apimtys yra tokios, kokios buvo prieš 100 ketvirčių, - skelbiama banko pranešime. Ekonomistai teigia, kad Italijos gamybos sektorius susiduria su didėjančia konkurencija, kuri kyla dėl gamintojų, tokių kaip Kinija, kurie siūlo žemesnę kainą. Ekonomistų teigimu, Italijai reikėtų pagerinti konkurencingumą ir vertę.

Estijos pramonės produkcija lapkričio mėn. smuko lėčiausiu tempu šiais metais. Lyginant su pernai metais produkcija lapkričio mėn. smuko 13,7 proc. Spalio mėn. nuosmukis siekė 20,9 proc. Nordea Markets teigia, kad Estijos pramoninė gamyba stabilizavosi ir tikisi, kad metinė norma atsistatys per artimiausius kelis mėnesius, o augimas prasidės iki 2010 m. pirmo pusmečio pabaigos. Pramonės produkcija yra antra pagal svarbumą ekonomikai ir pernai metais sudarė          18 proc. bendrojo vidaus produkto. Pramonės įmonių pasitikėjimas gruodžio mėn. kilo dėl išaugusios paklausos, kuri prieš tai smuko keturis mėnesius iš eilės .

Po trijų mėnesių kilimo, spalio mėn. netikėtai smuko Vokietijos pramonės produkcija. Vokietijos Ūkio ministerija praneša, kad spalio mėn. produkcija sumažėjo 1,8 proc. , kai rugsėjo mėnesį buvo fiksuotas 3,1 proc. augimas. Tačiau lapkritį beveik pasiteisino Bloomberg ekonomistų  prognozė, pagal kurią buvo tikėtasi  tolimesnio augimo 1 proc. , -  augimas sudarė 0,7 proc. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu produkcija yra smukusi 8,8 proc. Pasirodžius pranešimui apie produkcijos kritimą smuko ir Vokietijos akcijos. DAX indeksas prarado 1,2 proc.

3.1.2 Pramonė. Lietuva

Lietuvos pramonė lapkritį pagamino 0,3 proc. daugiau nei spalį, tačiau metinis nuosmukis nežymiai padidėjo (-9,4 proc.). Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per tą patį laikotarpį padidėjo 2,5 procento. Apdirbamosios gamybos produkcija padidėjo 2,5 procento. Remiantis Statistikos departamento duomenis, Lietuvos pramonės produkcijos gamybos apimčių nežymus mėnesio svyravimai leidžia daryti išvadą, kad situacija šiame sektoriuje stabilizuojasi.  Mėnesiniai indeksų svyravimai nuo gegužės mėn. yra intervale  97,3 – 104,2. Apie visos pramonės augimą kol kas kalbėti per anksti, lapkričio mėn. pramonės produkcijos indeksas lyginant su spalio mėn. nežymiai sumažėjo (nuo 100,9 iki 99,1).

Minėtuoju laikotarpiu produkcijos apimtis sumažėjo tokių ekonominės veiklos rūšių įmonėse: mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo – 21,5, pagrindinių metalų gamybos – 20,7, tekstilės gaminių gamybos – 14,7, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos – 14,3, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos – 12,5, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos – 11,6, drabužių siuvimo – 11,5 procento.

Sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, pramonės produkcija sumažėjo 14,9 procento. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per tą patį laikotarpį sumažėjo  15,9 procentų. Apdirbamoji gamyba sumažėjo 15,7 procento. 2009 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos pardavimo ir paslaugų dalis ne Lietuvos rinkoje padidėjo 1,1 procentinio punkto ir sudarė 62 procentus, Lietuvos rinkoje sumažėjo 1,1 procentinio punkto ir sudarė 38 procentus.

2009 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo įmonėse pardavimo ir paslaugų dalis ne Lietuvos rinkoje padidėjo 20,4 procentinio punkto ir sudarė 59 procentus, pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos įmonėse – 12,7 procentinio punkto ir sudarė 59,6 procento, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos įmonėse – 10,5 procentinio punkto ir sudarė 51,5 procento, variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos įmonėse – 9,7 procentinio punkto ir sudarė 84 procentus, kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos įmonėse – 5,2 procentinio punkto ir sudarė 84,3 procento, pagrindinių metalų gamybos įmonėse – 4,9 procentinio punkto ir sudarė 79,9 procento, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybos įmonėse – 4,8 procentinio punkto ir sudarė 73,1 procento.

Analizuojant pramonės sektoriaus pardavimų pokyčius  2009 m. sausio – lapkričio mėn. galima būtų daryti išvadą, kad po gana sėkmingų vasaros mėnesių, rudenį stebima pardavimų mažėjimo tendencija. Lyginant su 2009 m. sausio mėnesiu, lapkričio mėnesio pramonės įmonių pardavimai išaugo tik 318 185 tūkst.lt (9,91 proc.), kai birželio mėnesį jis siekė 633 721 tūkst.lt (19,73 proc.). Tačiau metinis atsilikimas stabiliai mažėja ir sausio – lapkričio mėnesiais susitraukė iki 13,63 proc., kai pvz. sausio – spalio mėnesį jis buvo -25,92 proc., rugsėjo mėn. -32,74 proc.  Stabilizavosi maisto bei gėrimų gamybos įmonių pardavimai, tabako gaminių, medienos, popieriaus, baldų gamybos įmonių, o tekstilės gamybos, popieriaus  net pralenkė 2008 m. analizuojamo laikotarpio rezultatus.

Naftos gamybos bei chemijos pramonės įmonių pardavimai nuo sausio augo gana stabiliai, tačiau spalio mėn. beveik grižo į sausio mėnesio lygį. Lapkričio mėnesį chemijos pramonės pardavimai krito net iki 13,72 proc. palyginus su 2009 m. sausiu. Naftos gamybos įmonių pardavimai, kritę spalio mėnesį, vėl pasiekė birželio – rugsėjo lygį ir sumažino sausio – lapkričio mėtinį atsilikimą iki 6,14 proc. Palyginti su 2009 m. sausio mėnesiu pardavimai išaugo 15,57 proc.

AB Mažeikių naftos veiklos rezultatai tiesiogiai daro įtaką visos pramonės statistikai, nes šios įmonės pardavimai sudaro apie 6 proc. visų šalies įmonių pardavimų ir net 48 proc. pramonės įmonių pardavimų. Skelbdama savo veiklos rezultatus, AB „Mažeikių nafta “, paaiškino, kad per 2009 m. trečiąjį ketvirtį krito naftos perdirbimo maržos bei mažėjo naftos produktų gamybos apimtys, o tai turėjo neigiamos įtakos Bendrovės finansiniams rezultatams. AB „ORLEN Lietuva" grupė per 2009 metų trečiąjį ketvirtį patyrė 33 mln. litų veiklos nuostolį. Nepaisant neigiamų tendencijų, Bendrovė pasiekė gerų finansinių rezultatų, jai pavyko išsaugoti savo pozicijas pagrindinėse rinkose ir sėkmingai parduoti visus gaminamus degalus. Per 2009 metų trečiąjį ketvirtį perdirbta 2,3 mln. tonų (2,23 mln. tonų sudarė nafta), o tai 9 proc. mažiau nei per 2008 metų trečiąjį ketvirtį. Dėl nepalankios makroekonominės situacijos AB „ORLEN Lietuva" trečiajame ketvirtyje sumažino naftos perdirbimo apimtis ir naftos produktų gamybą. Per minėtą laikotarpį smarkiai sumažėjo naftos perdirbimo maržos bei degalų suvartojimas AB „ORLEN Lietuva" pagrindinėse rinkose. Nepaisant Bendrovės veiklos rezultatų pablogėjimo , pardavimų statistikos spalio mėnesio rezultatai turi teigiamą įtaką dėl žymiai mažesnės palyginamosios bazės 2008 m. spalio mėn.         

Mėnesio rezultatui daro įtaką ir pagamintos produkcijos kainos. Statistikos departamentas praneša, kad visos parduotos pramonės produkcijos kainos 2009 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., padidėjo 1,4 procento. Bendrajam kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 5,8 procento pabrangę rafinuoti naftos produktai, 0,7 procento – maisto produktai, 2,3 procento – metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius, 2,6 – dujos ir 2,2 procento atpigę chemikalai ir chemijos produktai, 7,8 – elektros įranga, 1,7 – gėrimai. Neįtraukiant rafinuotų naftos produktų, parduotos pramonės produkcijos kainos nesikeitė. 

Analizuojant pramonės užsakymų statistiką pagal Eurostat duomenis Lietuvos užsakymų dinamika nuo spalio mėnesio jau teigiama. Spalio mėnesio augimas 1,2 proc., lapkričio 1,8 proc. Tačiau metinis atsilikimas lapkričio mėnesį po Airijos (-26,5 proc.) vis dar didžiausiai ES – nuosmukis 24,8 proc. Palyginimui Latvijos atsilikimas -12,9  proc., Estijos atitinkamai -16,3 proc.) Todėl kalbėti apie greitą pramonės augimą Lietuvoje artimiausių laikų kol kas nėra pagrindo.

Tokią išvada patvirtina ir 2009 m. lapkričio mėn. pramonės įmonių apklausos rezultatai, kurie parodė, kad tendencijos pramonėje mažai keitėsi. Gamybos apimtis ir gaminamos produkcijos paklausa per praėjusius mėnesius šiek tiek sumažėjo. Produkcijos gamybos sumažėjimą nurodė 26 procentai apklaustųjų, padidėjimą – 18 procentų (prieš mėn. – 21 proc.). Produkcijos paklausos sumažėjimą lapkričio mėn. nurodė 31 procentas apklaustųjų, padidėjimą – 13 procentų (prieš mėn. –  atitinkamai 24 ir 15 proc.). Artimiausiais mėnesiais šiek tiek blogesnė produkcijos gamybos prognozė: lapkričio mėnesį 40 procentų įmonių vadovų numato gamybos mažėjimą (prieš mėn. – 36 proc.), o didėjimą  – 12 procentų (prieš mėn. – 16 proc.). Blogesnė ir produkcijos eksporto prognozė: 26 procentai apklaustų įmonių prognozuoja, kad eksportas mažės, 11 procentų – kad didės (prieš mėn. atitinkamai – 22 ir 18 proc.). Artimiausiais mėnesiais darbuotojų skaičių žada mažinti 34 procentai apklaustų įmonių vadovų ir 1 procentas – didinti. Pasak įmonių vadovų, kaip ir ankstesniais mėnesiais, pramonės įmonių produkcijos gamybą riboja nepakankama paklausa (nurodė 72 proc. įmonių) ir finansiniai sunkumai (32 proc.), 10 procentų įmonių vadovų teigė, kad jų gamybinei veiklai netrukdo niekas.

3.2 Statyba
3.2.1 Statyba ES

Eurostat duomenimis, lapkričio mėnesį, palyginus su spaliu, statybos apimtys šiek tiek nukrito (-1,1 proc. euro zonoje ir -0,6 proc. EU27). Pastatų statyba nukrito 1,5 proc. euro zonoje ir 0,7 proc. EU27. Infrastruktūros statyba per mėnesį labai nedaug išaugo - atitinkamai 0,9 proc. ir 0,6 proc. Toks nežymus statybos apimčių kritimas stebimas nuo birželio. Nedideli mėnesio svyravimai kol kas didelių pokyčių artimiausių laikų šitame sektoriuje nežada.  Tačiau dėl augančio pirkėjų susidomėjimo ir sumažėjusios pasiūlos, nekilnojamojo turto kainos kai kur Europoje  pradeda augti (pvz. Anglijoje ir Velse sausio mėn. nekilnojamas turtas išaugo 4,1 metiniais proc.), ir tai gali paskatinti naujos statybos galimų apimčių augimą.

Iš turimų duomenų per mėnesį statybos apimtis daugiausiai augo Slovakijoje       (+13,7 proc.), Portugalijoje (+4,1 proc.) ir Rumunijoje (+2,9 proc.). Daugiausiai nukrito Slovėnijoje (-4,5 proc.) ir Bulgarijoje (-1,9 proc.).

Per metus (2009 m. lapkričio mėnesį palyginus su 2008 m. lapkričiu) statybos sektoriaus atsilikimas padidėjo iki 8,0 proc. euro zonoje ir 6,7 proc. EU27.  Augimą deklaruoja tik Lenkija (+8,8 proc.), Čekija (+6,4 proc.) ir Vokietija (+3,8 proc.). Pastatų statyba per metus nukrito iki 10,5 proc. euro zonoje ir 9,4 proc. EU27. Infrastruktūros statybos apimtis ir po metų demonstruoja nors ir kuklų, bet augimą (+1,2 proc. euro zonoje ir net +4,4 proc. EU27).

Statybos apimtys (mėn., proc.)
Statyba Rugsėjis Spalis Lapkritis
EZ16 -0,7 -0,4 -1,1
ES27 -0,4 -0,3 -0,6
      
Belgium -1,7 - -
Bulgaria -1,3 -4,4 -1,9
Czecck Republic 2,8 -2,9 2,8
Denmark -2,6 -1,1 -
Germany -2,1 -1,2 0,7
Estonia - - -
Ireland - - -
Greece - - -
Spain 1,7 -0,6 -3,5
France 1,1 -0,1 -0,4
Italy - - -
Cyprus - - -
Latvia - - -
Lithuania - - -
Luxembourg -0,3 -0,7 -
Hungary 3,7 -0,5 -
Malta - - -
Netherlands -1,2 - -
Austria 0,2 -0,6 -
Poland -1,6 0 2,3
Portugal -2,7 -4,1 4,1
Romania 0,5 -5,2 2,9
Slovenia -10 3,5 -4,5
Slovakia -6,4 -11,9 13,7
Finland -2,4 -2 -
Sweden -1,3 0,4 -1,1
United Kingdom 0,6 -1,6 -0,5
Pastaba: ne  visos šalys teikia mėnesio duomenis.
 
3.2.2 Statyba Lietuvoje

Analizuojant pardavimų pokyčius (PVM deklaracijų duomenis) statyboje verslo tendencijos išlieka panašios kaip ir praėjusiais rudens mėnesiais. Po gana pastebimo augimo vasarą, spalio – lapkričio  mėn. pardavimai smuko iki sausio mėn. lygio spalį, o lapkritį net smuko 4,77 proc. palyginus su sausiu. Metinis 2009 m. sausio - lapkričio mėn. nuosmukis yra didžiausias – virš 56 proc. dėl aukštos 2008 m. palyginamosios bazės.

Kaip ir daugumoje ES šalių – narių spalio - lapkričio mėnesiais daugiausiai atsilieka Pastatų statybos įmonių pardavimai (-65,33 proc.).  Neblogai nuo metų pradžios auga Inžinerinių statinių statyba (+23,30 proc.), bet metinis laikotarpio nuosmukis nors ir sumažėjo, tačiau dar išlieka neigiamas (-47,71 proc.). Infrastruktūros apimčių augimui Lietuvoje didelė įtaka turėjo kelių statybos ir remonto vykdymas, panaudojant Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinę paramą.

Gruodžio mėnesio prognozės nedžiugina - statybos įmonių vadovų teigimu, lapkričio mėnesį darbų mažėjo: sumažėjimą nurodė 54 procentai įmonių vadovų (prieš mėn. – 48 proc.), o padidėjimą – 4 procentai (prieš mėn. – 11 proc.). Kaip ir ankstesniais mėnesiais, dauguma (86 proc.) visų apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų paklausa yra nepakankama. Artimiausiais mėnesiais 62 procentai (prieš mėn. – 63 proc.) apklaustų statybos įmonių prognozuoja statybos darbų užsakymų mažėjimą, o 2 procentai – didėjimą. Darbuotojų skaičių žada mažinti  73 procentai apklaustų įmonių vadovų, didinti – 2  procentai.

Pesimistinės statybos darbininkų nuotaikas praskaidrino žinia, kad  Europos Komisija patvirtino Lietuvos paraišką Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) paramai gauti.  Ši parama padėtų 806 statybų sektoriaus darbuotojams sugrįžti į darbo rinką. Paraiškoje prašoma suteikti 1 118 893 EUR paramą atleistiems 128 mažųjų ir vidutinių įmonių darbuotojams.

Lietuvos paraiška yra susijusi su 1 612 darbuotojų atleidimu iš 128 mažųjų ir vidutinių statybos įmonių - šis sektorius vienas pirmųjų patyrė ekonomikos ir finansų krizės padarinius. Tikimasi, kad naudos iš EGF teikiamos paramos gaus maždaug pusė atleistų darbuotojų. Tai, kad darbo vietų statybų sektoriuje mažėja, Lietuvai yra gana reikšminga, nes jos nedarbo lygis yra vienas aukščiausių visoje ES, o prasidėjus ekonomikos ir finansų krizei dar labiau išaugo. Lietuvos statybų sektorius nukentėjo itin smarkiai - vien 2008 m. čia prarasta maždaug 10 proc. darbo vietų.

EGF parama darbą praradusiems statybų sektoriaus darbuotojams padės grįžti į darbo rinką - jiems bus siūlomos užimtumo skatinimo priemonės, teikiama profesinio orientavimo ir persikvalifikavimo galimybių. Bendros preliminarios išlaidos yra beveik 1 721 374 EUR. Europos Sąjunga iš EGF šiam tikslui skirs 1 118 893 EUR.

3.3 Prekyba
3.3.1 ES prekyba

Eurostat duomenimis didmeninė prekyba ES stabilizavosi. Spalio mėnesį palyginus su rugsėju didmeninė prekyba išaugo 0,3, o nuo gegužės mėnesio nežymiai svyruoja +/- 0,3 proc. Per mėnesį geriausi rezultatą parodė Lietuva (1,9 proc.) ir Lenkija (1,7 proc.), daugiausiai prekybos apimtys nukrito Rumunijoje (-1,9 proc.),  Slovakijoje (-1,7 proc.) ir Latvijoje (-1,3 proc.). Daugiausiai per mėnesį augo ne maisto produktų  didmeninė prekyba (0,7 proc.). Maisto produktų prekyba išliko nepakitusi.

Didmeninė prekyba (mėn., proc.)
Didm. prekyba Rugpjūtis Rugsėjis Spalis
EZ16 0 -0,5 0
ES27 -0,3 -0,3 3
      
Belgium -0,8 0,2 0,7
Bulgaria -1 -0,5 -0,9
Czecck Republic -0,7 -0,9 -
Denmark 0,1 -2,2 1,3
Germany -1,5 -0,2 0,5
Estonia -1,1 -2,7 0,5
Ireland -1,6 1,1 -
Greece 1,9 -2,6 -
Spain 1,3 -1,1 -0,6
France 0,8 -0,6 -
Italy -0,1 -0,2 -
Cyprus -0,8 -1,1 -
Latvia -2,9 -1,6 -1,3
Lithuania -1,9 -7,6 1,9
Luxembourg - - -
Hungary -0,7 -0,5 -
Malta - - -
Netherlands -0,7 -0,3 -
Austria -2,2 2,3 -0,4
Poland -0,3 -0,7 1,6
Portugal -0,5 -2,1 1,7
Romania 0,3 -1,5 -1,9
Slovenia -0,3 -0,9 1,2
Slovakia 0,4 1,1 -1,7
Finland 0 0,5 0,3
Sweden -2,6 0,4 1,1
United Kingdom 0 0,5 0,2

Eurostat duomenimis, mažmeninės prekybos apyvarta euro zonoje praėjusių metų lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 1,2 proc., o visoje ES - 0,8 proc. 2009 metų lapkritį, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu mėnesiu, mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje smuktelėjo 0,4 proc. o ES - 2,1 proc. ES statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, per 2009 m. lapkričio mėnesį mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje sumažėjo 4,8 proc., o per metus - 27,8 proc. Praėjusių metų lapkritį, palyginti su spaliu, maisto produktų, alkoholinių gėrimų ir rūkalų pardavimai euro zonoje ir ES sumažėjo po 0,4 proc. Ne maisto prekių sektorius euro zonoje ir ES smuktelėjo atitinkamai 1,6 ir 1 proc.

Turimais duomenimis, mažmeninės prekybos apyvarta lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo penkiolikoje šalių, o padidėjo tik Lenkijoje (1 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (0,2 proc.). Daugiausia apyvarta smuktelėjo Lietuvoje (4,8 proc.), Estijoje (3,1 proc.) ir Latvijoje (2,3 proc.).

Praėjusių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, maisto produktų, alkoholinių gėrimų ir rūkalų pardavimai euro zonoje sumažėjo 2,9 proc., o ES - 1,6 proc. Ne maisto prekių pardavimai euro zonoje smuktelėjo 4,2 proc., o ES - 1,7 procento.
Turimais valstybių narių duomenimis, minėtu laikotarpiu mažmeninės prekybos apyvarta sumažėjo dvylikoje šalių, keturiose išaugo, o nepakito Suomijoje. Daugiausia apyvarta sumažėjo Latvijoje (30,2 proc.), Lietuvoje (27,8 proc.) ir Estijoje (21,2 proc.). Daugiausia šis rodiklis padidėjo Lenkijoje (4,6 proc.) ir Belgijoje (3,7 proc.).

3.3.2 Lietuvos prekyba

Mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių PVM deklaracijų duomenimis augantis pardavimai vasarą šiek tiek sumažėjo rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Didmeninės prekybos įmonių metinis sausio – lapkričio mėnesių nuosmukis sumažėjo iki 15,30 proc. (nuo -34,66 proc. sausio – spalio mėn.), ir tai geriausiai rezultatas nuo metrų pradžios. Palyginus su sausio mėnesiu, lapkričio pardavimai išaugo 14,10 proc.

Mažmeninės prekybos pardavimai lapkričio mėnesį atsidūrė žemiau sausio mėnesio lygio (-6,84 proc.), ir tai blogiausias mėnuo nuo metų pradžios. Tačiau per metus (2009 sausio – lapkričio mėn. palyginus su 2008 m. atitinkamu laikotarpiu) nuosmukis sumažėjo iki 23,60 proc. (t.y. 6,31 proc. palyginus su sausio – spalio mėn.). Mažmeninės prekybos įmonių apklausos rezultatai lapkričio mėn.  parodė, kad prekių apyvarta sumažėjo: apyvartos sumažėjimą nurodė 66 procentai įmonių, padidėjimą – 8 procentai (spalio mėn. – atitinkamai 69 ir 17 proc.). Be to, artimiausiais mėnesiais daugiau nei pusė (60 proc.) įmonių vadovų prognozuoja savo įmonės ekonominės būklės pablogėjimą (prieš mėn. – 43 proc.), 12 procentų – pagerėjimą (prieš mėn. – 15 proc.). Darbuotojų skaičių mažinti ketina daugiau nei pusė (62 proc.) prekybos įmonių vadovų, didinti – tik 1 procentas. Parduodamų prekių kainos daugumoje (70 proc.) įmonių nesikeis.

4.Užsienio prekyba
4.1 ES užsienio prekyba

ES statistikos tarnybos Eurostatas duomenimis , euro zonoje lapkričio mėnesio, kaip ir spalį,  prekybos balansas buvo teigiamas – 4,8 mlrd.eurų perteklius. Tai labai geras rezultatas, ypač 2008 m. lapkričio bei spalio mėnesių nuosmukio (atitinkamai -7,0 proc. ir -1,2 proc.) fone.  2009 m. lapkričio mėnesio palygint