Seimo narys Juozas Olekas dar tebegyvena šiltais prisiminimais apie kelionę dviračiais Pietryčių Lietuvos keliais. Keliones dviračiu parlamentaras prilygina galimybei pasijusti paukščiu.

Dviratį pamilo dar būdamas vaikas

Kai dar mažo vaiko Juozo Oleko šeima iš Sibiro atvyko gyventi į Vilkaviškį, pagrindinė šeimos transporto priemonė buvo dviratis. Vėl ant dviračio tolimesnei kelionei parlamentaras sėdo 1990 metais, kuomet kelionių dviračiu entuziastas Gediminas Ilgūnas pakvietė keliauti kartu. Pirmoji bendra kelionė su žmona ir tuomet dar mažais vaikais vingiavo Jotvingių ir Sūduvos keliais, užsukant į šiaurinę Lenkiją ir per Karaliaučiaus sritį vėl grįžtant į Lietuvą. Kita įsimintina kelionė buvo iš Krokuvos. Iš ten drauge su G.Ilgūnu bandė atkartoti Žygimanto Augusto kelią, kai jis į Vilnių lydėjo Barboros Radvilaitės palaikus.

Šeimynines keliones atgaivino prieš septynerius metus

Įkvėptas savo mokytojo, kuris ne tik keliavo dviračiais, bet ir kelionės metu rinko istorinę, etnografinę medžiagą, jau septynerius metus dviračiais po Lietuvą keliauja su savo jau suaugusiais vaikais, jų antrosiomis pusėmis ir anūkais. Pirmąsias keliones pradėję nuo Suvalkijos, tėviškės, užsukdami į tėvų, senelių sodybas, aplankydami kultūrines, istorines, įspūdingas gamtos  vietas, dabar, sako, išmaišę visą Lietuvą. Kasmet pasirinkdami vis kitą regioną, susipažindami su ten gyvenančiais žmonėmis, to regiono istoriniais, kultūriniais objektais, bandydami kuo arčiau, giliau pažinti savo kraštą. Dabar parlamentaras su žmona ypatingai stengiasi su savo kraštu supažindinti anūkus, tuo skatindami mylėti savo tėvynę. Galbūt todėl nė vienas iš Olekų šeimos neišvyko gyventi svetur, savo ateitį kuria savo šalyje.

Šios vasaros žemėlapyje – Pietryčių Lietuva

Šią vasarą drauge su žmona, trimis vaikais, marčia ir žentais, penkiais anūkais ir šeštuoju anūkėliu, kelionės metu dar buvusiu pakeliui į šį pasaulį, Juozas Olekas išsiruošė į šeimyninį žygį. Kelionė prasidėjo iš Vilniaus į Medininkus. Pasienio poste keliauninkai aplankė pasieniečių ir muitininkų žūties vietą, paminklus, pagerbdami ir nusilenkdami jiems. Apžiūrėję restauruojamą ir vis gražėjančią Medininkų pilį, vyko į aukščiausias Lietuvos vietas – Juozapinės kalvą, Aukštąjį kalną. Pabendravę su vietiniais gyventojais, nakvynei apsistojo šalia Merkio pasirinktoje gražioje kaimo sodyboje.

Po atokvėpio darni parlamentaro šeimyna kelionę dviračiais tęsė į  Dieveniškių pusiasalį, užsukdami į Poškonis – vadinamus gyvu Pietryčių Lietuvos istorijos muziejumi. Aplankė  etnografinį muziejų, kuriame apžiūrėjo gausią ekspoziciją. Įsimintinos etnografinės sodybos, būdingos tik šiam kraštui, buitis, tautodailė, tradicijos.

Ypač mažiesiems keliauninkams didelį įspūdį paliko Grybiškių ąžuolas, pilkapiai, kurių apie Dieveniškes ypač gausu. Užsuko ir į viso Dieveniškių krašto pasididžiavimą -  rekonstruojamą Norviliškių pilį.

Keliaudami per patį Dieveniškių miestelio centrą, keliautojai apžiūrėjo miestelį puošiančius Gedimino Radzevičiaus paminklus, skirtus Motiejui Valančiui, šventajam Juozapui.

Vėliau keliauninkai sugrįžo į Šalčininkus. Pasigrožėdami gražėjančiu miesteliu, aplankė paminklus, skirtus Adomui Mickevičiui, 1863 metų sukilimo vienam iš vadų  - Konstantinui Kalinauskui. Pasukę  link Eišiškių, Varėnos, Olekų komanda nakvynei pasirinko Šalčios krantą. Kelionės įspūdžius sustiprino pačių mažųjų keliauninkų sugautos žuvys ir ant laužo virta žuvienė.

Minant pedalus per Pirčiupius, Keturiasdešimt Totorių kaimą, keliauninkai pasiekė Vilnių. Žygyje dviračiais praleidę 4 dienas, įveikę beveik 300 km atkarpą, Seimo narys juokauja dažniau sukęs „į kairę“, nei „į dešinę“. 

Kitų metų maršrutas jau numatytas

Dar nebaigę vienos kelionės, šeima aptarinėja kur keliaus kitais metais. Galvoja, siūlo ir renkasi visi. Tačiau didžiausias krūvis ir atsakomybė tenka parlamentarui. Ruošiantis ir planuojant, numatytą maršrutą tenka patikrinti automobiliu. Kadangi į kelionę vyksta ne tik suaugę J. Oleko vaikai, bet ir anūkai, reikia labai skrupulingai ir atsakingai įvertinti atstumus nuo vienos vietovės iki kitos, nuo vieno objekto iki kito. Svarbu numatyti kur būtų įdomu sustoti, ką pravartu sužinoti, kur pailsėti. J.Olekui talkina sūnus - kartu važiuodami užsuka į tas vietas, kurias vėliau visi keliautojai aplanko dviračiais. Kruopštus pasiruošimas žygiui itin svarbus, nes per dieną nuvažiuoja po 50 km, kartais ir po 90 km. Vienas suaugusiųjų vyksta paskui dviratininkus automobiliu. Jei kam iš mažųjų pasidaro per sunku, tenka pasodinti į automobilį ir taip nuvežti keliauninką iki atokvėpiui numatyto taško.

Kitą vasarą Olekų šeima ketina keliauti Nemuno pakrantėmis, apžiūrint Raudonės, Panemunės pilis, aplankant Sūduvos kraštą.

Keliones dviračiais J.Oleko šeima vertina kaip puikią galimybę pažinti Lietuvos kultūrą, gamtą, žmones. Ypač džiugu, kai mažieji keliauninkai savo gražiais įspūdžiais dalijasi su bendraklasiais, draugais, kaimynais.

Keliauja ne tik dviračiais, bet ir baidarėmis

Žygis dviračiais - tai viena vasaros laisvalaikio dalis, skirta šeimai. Kita vasaros savaitė skirta draugams, su kuriais keliolika metų kiekvieną vasarą J.Olekas su žmona baidarėmis keliauja Lietuvos upėmis. Kartu vyksta ir Vytenio Andriukaičio šeima. Šią vasarą baidarininkai yrėsi Šušvės upele link Nevėžio. Išvalydami upių aukštupius, fiziškai pavargdami, bet pailsėdami dvasiškai, atsikvėpdami, aplankydami istorines vietas. Gražią ekskursiją visai baidarininkų grupei surengė V. Andriukaitis, Paberžėje papasakodamas apie tėvą Stanislovą, jo svarbius darbus, keliant Lietuvos dvasią ir kultūrą.

Puikus užtaisas prieš kimbant į darbus

Aktyviai ir turiningai pailsėjęs parlamentaras J.Olekas politinį rudenį pasitinka kupinas jėgų ir naujų idėjų. Dviračių žygyje ir keliaujant baidarėmis sutikti vietiniai gyventojai pasidalijo savo rūpesčiais ir lūkesčiais. Seimo narys tikisi, kad būsimi darbai atspindės ne tik jo paties supratimą, bet ir tas mintis, kurias kelionėje išsakė sutikti žmonės.

Kornelija Petravičienė