Džiaugiamės, kad Vilnius tampa kino industrijos pamėgtu miestu, tačiau apima liūdesys, suvokus, kad užsienio kinematografus traukia sovietmečiu dvelkiantys senieji, renovacijos nematę sostinės rajonai, kuriuose filmuojami tokie serialai, kaip „Černobylis“. Ar tikrai norime, kad Vilnius liktų sovietmetyje užkonservavusiu miestu?
Tokiais tempais renovuojant sovietinius daugiabučius renovacija užtruks šimtmetį
Ši Vyriausybė išsikėlė tikslą per metus renovuoti tūkstantį daugiabučių, tačiau paskutiniame kvietime daugiabučiams atnaujinti gauta 785 paraiškos, 4 jų atmestos. O brangstant statybinėms medžiagoms, daugiabučių renovacijos darbų pirkimai užstrigo.
Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, šįmet neįvyko iki 80 procentų rangos konkursų. Valdantieji vis kalba apie renovacijos spurtą, tačiau jo kaip nematyti, taip nematyti.
Vilniaus mieste per visą laikotarpį yra renovuoti 470 daugiabučių namų iš 5803, kuriems reikalinga renovacija. Šiais metais baigta renovuoti 13 daugiabučių namų, per praėjusius metus renovuoti 33 namai.
Renovacija tokia vangi, kad atrodo, jog daugelis sostinės rajonų Černobylio dvasia dvelks dar gerą šimtą metų ir tos renovacijos galimai nesulauks ne tik dabartiniai senų daugiabučių gyventojai, bet ir jų vaikai.
Pasigendu Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, skatinant renovaciją. Iš savivaldybės pasigirsta tik pasvarstymai, kad kai kuriuose sostinės rajonuose tam tikrus daugiabučius ateityje reikės nugriauti ir vietoje jų statyti naujus, tačiau aiškios strategijos, kaip pagyvinti ir atnaujinti miegamuosius rajonus – nėra.
Energiškai neefektyvūs, perpučiami daugiabučiai sunaudoja siaubingai daug energijos, kuri dabar tampa prabanga, šildymo sezonu gerokai patuštinanti pinigines.
Savivaldybė pasmerkė gyventojus baimei dėl sąskaitų už šildymą
Vilniečiai priversti mokėti didžiulius pinigus už dar vieną Vilniaus miesto savivaldybės klaidą – vis dar deginamas brangias dujas, kai daugelis Lietuvos miestų centralizuotame šildyme seniai perėjo prie biokuro.
Vėluojantis Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas iš savivaldybės dabar perimtas Vyriausybės. Vis dar kyla daug klausimų, ar šiais metais Vilniaus kogeneracinės elektrinė tikrai galės pradėti šilumos gamybą.
Regis, vilniečiai ir ateinantį sezoną turės su stresu laukti sąskaitų už šildymą, nes projektas ir šią žiemą dar nebus užbaigtas. Pasigirstančios kalbos šildymo sezono metu Vilniuje vietoje dujų leisti deginti taršų mazutą Vilniaus miestą blokštų į dar gilesnį sovietmetį, kai aplinkos tarša ir gyventojų sveikata niekam nerūpėjo.
Jei Vilniaus kogeneracinės elektrinės, kurioje šiluma būtų gaminama iš daug pigesnio biokuro, statybos būtų vykusios sklandžiai ir ji būtų pabaigta laiku, gyventojams nereikėtų baimintis ne tik dėl didelių sąskaitų už šildymą, bet ir dėl savo sveikatos.
Jei tikrai elektrinėje šildymo sezono metu bus leista deginti taršųjį mazutą, tarša mieste stipriai išaugs, o tai atsilieps ir gyventojų sveikatai.
Tvarkomos gatvės – Vilniaus miesto savivaldybės neūkiškumo simbolis
Vienos intensyviausių Vilniuje Šeimyniškių gatvės remonto darbai taip pat jau tapo Vilniaus miesto savivaldybės neūkiškumo ir negebėjimo tvarkyti miestą simboliu. Nugremžta Šeimyniškių gatvės danga piko metu privertė žmones stovėti spūstyse. Prasidėjus liūtims spūstys dar padidėdavo. Nugremžta asfalto danga buvo tiesiog palikta nerekonstruota, nes, pasirodo, pradėjus daryti remontą, buvo gauti nauji pasiūlymai, kaip pagerinti susisiekimą šioje gatvėje.
Rimtai? Ar nugremžus asfaltą ir sustabdžius remonto darbus yra laikas ieškoti naujų sprendimų? Kodėl nebuvo padaryti namų darbai dar iki remontų pradžios?
Jau esu kreipęsis į Vilniaus miesto merą dėl tvarkant Vilniaus miesto gatves savaitėms ar net mėnesiams paliekamų neužlygintų asfalto išpjovų. Tokia kelių tvarkymo praktika ne tik kelia vairuotojams nepatogumą, gadina jų automobilius, bet ir sukelia avarines situacijas, kurios gali tapti nelaimės kelyje priežastimi.
Atliekant kelių remonto darbus, asfalto išpjovos turi būti sutvarkomos tą pačią dieną. O judriose gatvėse remonto darbai turi vykti tada, kai automobilių srautai yra mažiausi – naktimis. Kitu atveju – miestas skendi ne tik spūstyse, bet dar dėl jų padidėjusioje taršoje.
Net ir matant, kaip yra valomos miesto gatvės, susidaro įspūdis, kad taip miestas teršiamas labiau, nei tvarkomas. Paskui automobilį, kuris šluoja gatvę, seka dulkių, praturtintų kietosiomis dalelėmis, debesis, ne tik pakeliantis į orą kenksmingas medžiagas, bet ir bloginantis vairuotojų matomumą.
O kur dar potvyniai gatvėse po didesnių liūčių, kurie įkalina automobilius gatvėse ir juos gadina? Vilniaus miesto savivaldybė yra tiesiogiai atsakinga už tai, kad lietaus užtvindytose gatvėse per liūtis stoja ir genda automobiliai. Matėme, kad kai kur gatvės patvino dėl to, kad neišvežta nupjauta žolė liūčių buvo nuplauta iki trapų ir juos užkimšo.
Tai elementarus aplaidumas. Gatvės skęsta ne vienerius metus dėl nesutvarkytų lietaus nuotekų sistemų, o pokyčiai įgyvendinami per lėtai. Net ir neseniai pastatytas Vakarinis aplinkkelis yra suprojektuotas, neįvertinus, kad ir jis liūčių metu bus semiamas vandens. Vilniaus miesto savivaldybė turi prisiimti už tai atsakomybę, atlyginti gyventojams žalą ir kuo greičiau imtis darbų, kad kiekvieną kartą palijus gatvės netaptų Venecijos kanalais.
Gaila žiūrėti, kaip judrus, pažangus miestas – Lietuvos sostinė šiandien yra valdoma atsainiai, tarsi pro užmerktas akis, lyg laukiant, kada pasibaigs politinė kadencija ir pagaliau galima bus išeiti ilgai lauktų atostogų.
Gal dėl to Vilniuje daug kas stringa ir į problemas žiūrima taip aplaidžiai? Nuo šypsenų prieš televizijos kameras ir fotografų objektyvus eilinės viešųjų ryšių akcijos metu miesto problemos neišspręs.
O jei jos nebus sprendžiamos – vilniečių ir miesto svečių akyse Vilniaus simboliu ir vizitine kortele taps spūstys, aplaidžiai tvarkomos gatvės, amžinai vėluojantys projektai ir Černobylį primenantys miegamieji rajonai.
Linas Jonauskas yra Seimo LSDP frakcijos narys
